6.5 C
Panevėžys
Šeštadienis, 23 spalio, 2021

Baltijos šalių tyrimas: lietuviai karantino metu nukentėjo labiausiai, taupyti neplanuoja

Dėl COVID-19 pandemijos ir visame pasaulyje susiklosčiusios krizinės situacijos daugiau nei trečdalio gyventojų Baltijos šalyse pajamos gerokai sumažėjo. Kaip atskleidė „Luminor“ užsakymu visose Baltijos šalyse atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, lietuvių finansus karantinas pakoregavo labiausiai. Net 42 proc.

Lietuvos respondentų teigia, kad jų finansinė situacija nėra pakankamai gera atlaikyti krizinę situaciją. Taip pat beveik pusė lietuvių pripažino, kad pandemija pakoregavo jų taupymo įpročius.

Iš visų Baltijos šalių krizės akivaizdoje labiausiai nesaugūs jautėsi lietuviai (42 proc.), šiek tiek mažiau latvių (40 proc.) ir 31 proc. estų. Tuo metu tik 23 proc. lietuvių krizės metu teigė esantys užtikrinti savo finansine situacija. Latvijoje užtikrinti jautėsi 24 proc., Estijoje 31 proc. respondentų.

Lietuviams kliuvo labiausiai

Tyrimo duomenimis, karantino metu darbo neteko 6 proc. lietuvių bei 5 proc. latvių ir estų. Tuo metu 14 proc. lietuvių teko išeiti privalomų atostogų arba laikinai nedirbti. Kaimyninėse šalyse dėl šių priežasčių karantino metu laikinai nedirbo 9 proc. gyventojų.  Vis dėlto, tyrimas atskleidė, kad nors didelė dalis lietuvių ir latvių krizės akyse neturėjo jokių santaupų ir jautėsi finansiškai nesaugūs, artimiausiu metu pradėti taupyti neplanuoja.

Net 40 proc. lietuvių teigia neturintys jokių santaupų ir taupyti artimiausiu metu neketinantys. Latvijoje taupyti neplanuoja 38 proc., Estijoje tik 17 proc. gyventojų.

Kaip teigia „Luminor“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė, daug dažniau nei Lietuvoje, estai savo pinigus linkę investuoti į įvairias turto formas. „Jeigu norime ugdyti žmonių sąmoningumą ir siekti pokyčių, vien tik kalbėti apie tai neužtenka. Lietuvių finansinis raštingumas yra prastesnis, trūksta informacijos apie pensijų kaupimą, investicinių žinių, tam būtina edukuoti kuo jaunesnius asmenis“, – teigia ji.

Keičia taupymo įpročius

Net ir teigdami, kad finansinė padėtis nėra pakankamai gera atlaikyti krizinę situaciją, krizei pasibaigus nustoti taupyti arba pradėti taupyti mažiau nei iki šiol planuoja 17 proc. lietuvių, 10 proc. latvių ir 14 proc. estų. Priešingai – pradėti taupyti ketina 21% lietuvių, 26 proc. latvių ir 30% estų.

A. Paliukaitės teigimu, tyrimo rezultatai parodė, kad valia taupyti ir finansinis saugumas yra glaudžiai susiję: „Tai lemia paprastą logiką: kuo geriau žmonės yra pasirengę nenumatytiems įvykiams, pavyzdžiui, pastarajai krizinei situacijai, tuo geriau jie gali finansiškai išgyventi ir įveikti šiuos nestabilumo momentus“, – teigia A. Paliukaitė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Opozicijai raginant skelbti karantiną, I. Šimonytė teigia, kad apribojimai pakankami

confident-noyce

Vyriausybė nusprendė: nuo penktadienio uždarose patalpose bus privalomos kaukės

confident-noyce

I. Šimonytė: karantino įvesti neplanuojame

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau