13.5 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 21 spalio, 2021

B. Matelis: „Politikai neturėtų savo kraštą piešti vien tik juodomis, pesimistinėmis spalvomis“

AutoriusBronislovas Matelis (Seimo TS-LKD frakcijos narys)FotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS
B. Matelis.

Perskaičiau savo kolegės Guodos Burokienės straipsnį „G. Burokienė: Mokesčių pertvarka, vedanti žmonių skurdinimo keliu“ ir žado netekau. Net ir nieko Seime neveikdamas sužinotum, kokia institucija ir už ką yra atsakinga, kodėl kyla kainos, ką daryti, kad Lietuva nevirstų senų automobilių sąvartynu. Bet mano kolegei šios žinios – sunkiai įkandamos.

Tekste teigiama, kad milijonines valstybės skolas dabartinė valdančioji dauguma užsimojo užkrauti tiems, kurie dar dirba ir gauna pajamas – apkraus gyventojus mokesčiais ir esą taip sumažins valstybės skolą.

Noriu priminti, kad Lietuva nėra konservatorių, valstiečių-žaliųjų ar liberalų nuosavybė, todėl į valstybę reiktų žiūrėti plačiau pravėrus ir akis, ir širdį. Visi turime dirbti valstybės žmonėms, tik visų partijų siūlomas kelias gali būti kitas. Todėl negali taip būti, kad kuri nors partija įsirašo į savo veiklos programą, pavyzdžiui, nuskurdinti šalies gyventojus, kaip, atrodo, įsivaizduoja G. Burokienė. Skola, jeigu tokia yra, irgi nėra kažkurios valdančiosios daugumos. Jeigu mąstysime plačiau, tuomet nekils ir noras kalbėti niekų.

Šimtams milijonų eurų kreditui vartai buvo atverti dar tuomet, kai Seime buvo G. Burokienės partijos, tai yra Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos, valdančioji dauguma ir šios daugumos premjeras. Puikiai prisimenu, kad tuomet visas Seimas palaikė siūlymą skolintis, nes valstybės laukė rimti išbandymai. Reikėjo remti darbo dėl pandemijos negavusius gyventojus, verslo įmones, reikėjo daug pinigų medicinos įrangai, tyrimams. Visą pasaulį, taip pat ir mus, ištiko nelaimė, todėl buvome vieningi.

Šiuo metu naujoji Seimo valdančioji dauguma ar jos Vyriausybė nekalba ir nekalbės, kad reikia didinti gyventojams mokesčius, siekiant grąžinti skolą. Ir spekuliuoti šia tema išprususiam politikui nevertėtų.

Mano kolegė rašo, kad greta pirmos registracijos mokesčio, kurį įvedė G. Burokienės ir jos kolegų valdomas Seimas, gyventojams gali tekti mokėti ir automobilio taršo mokestį. Pasižiūrėkime į tai plačiau.

Italija, Austrija, Šveicarija, Vokietija ir kitos valstybės ėmė riboti senų dyzelinu maitinamų automobilių patekimą į didžiuosius miestus, kai kuriose valstybėse jų naudotojai jau moka didesnius mokesčius. Kaip elgsis tų valstybių gyventojai? Teisingai, jie stengsis savo penkių ar dešimties metų senumo automobilius parduoti  tokių šalių kaip Lietuva, Latvija, Lenkija, Ukraina, gyventojams.

Tarp Europos Sąjungos šalių prekių judėjimas yra laisvas, muito mokesčiais jų apkrauti negalime, o žalios energijos, taršos mažinimo kursas ES yra labai aiškus. Vadinasi, šia kryptimi vėliau ar anksčiau turėsime  ir mes judėti. Jeigu norėsime švaresnės aplinkos.

Tad ką darome? Galime dar 20-čiai metų virsti senų ir taršių automobilių sąvartynu. Bet galime žengti nedidelius žingsnelius ribojant taršių automobilių patekimą į Lietuvą. Ir tai galima daryti įvedant pradžioje nedidelius mokesčius taršiems automobiliams, o po kelerių metų juos didinti, kad žmonės turėtų laiko pasikeisti automobilį, jeigu mokesčiai jam pasirodys skausmingi. Beje, mokesčio dydis įstatyme dar nėra fiksuotas, yra tik daugybė siūlymų.

Tačiau šis Aplinkos ministerijos siūlomas mokestis niekaip nėra susijęs su valstybės skola, tai galima vertinti tik kaip priemonę nepaversti Lietuvos senų automobilių sąvartynu ir galimybe kvėpuoti švaresniu oru.

G.Burokienė užsimena apie didėsiančias būsto šildymo, vandens kainas. Kokio vandens? Tiekiamo daugiabučiams? Gręžinių individualiems namams? Iš teksto nėra aišku, o tai svarbu, nes, tarkime Panevėžiui tiekiamo vandens kainą gali pakelti miesto taryba, kai to paprašys ir argumentus pateiks savivaldybės valdoma bendrovė „Aukštaitijos vandenys“, o ne Seimo valdančioji dauguma.

Jeigu kolegė kalba apie vandens gręžinius, gėlo vandens vartojimą, tai esu šio įstatymo išvadų rengėjas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių (!) vandens gręžinių, kurie nėra tinkamai registruoti, galima sakyti nelegalūs, todėl už vandens naudojimą valstybei niekas nemoka jokių mokesčių. Yra tokių ir gyventojų, ir verslo įmonių. Rengiamas įstatymas leistų tokiems gyventojams ir verslo įmonėms taikyti savotišką amnestiją už nelegalų gręžinį. Verslo įmonės susimoka pasiūlytą fiksuotą mokestį (šiuo metu mažiausia siūloma suma nuo 500 eurų) už daug metų naudotą vandenį, gręžinį įregistruoja ir tokiu būdu legalizuojasi. Jeigu ne – ateityje lauktų kur kas didesnės baudos.

Noriu pabrėžti, kad mokestis būtų taikomas tik verslo įmonėms, o gyventojai legalizuodami gręžinius mokesčio (baudos) visai nemokėtų. Verslui šiuo metu už nelegalius gręžinius, pritaikius šiuo metu galiojantį įstatymą, tektų susimokėti iki 5 tūkstančių eurų baudą. Taigi, pasiūlymas susimokėti dešimt kartų mažesnę sumą ir legalizuoti gręžinius yra gana patrauklus ir humaniškas būdas. Juo labiau kad nemažai įmonių panašias bėdas yra paveldėję ar įsigiję kartu su pastatais ir verslu ir patys nėra dėl to kalti.

Ar tai yra blogai? Kodėl vieni gyventojai, kad ir gyvenantys daugiabučiuose, už sunaudotą vandenį mokėti privalo, o kiti turėtų nemokėti? Ar bandymas suvienodinti visų valstybės piliečių teises ir pareigas ir papiktino G. Burokienę?

Ar mano kolegei, kurios partijos pavadinime yra žodis „žaliųjų“, patinka užterštas oras ir nenori, kad tas oras ateityje būtų dar nešvaresnis? Ar mano kolega pritaria, kad vieni turi susimokėti už viską, o kiti gali savo veiklą grįsti nelegaliais gręžiniais?

Viso laisvo pasaulio, kur veikia laisvojo rinka, valstybės tiesiogiai negali didinti ar mažinti elektros, dujų  ar naftos kainų. Jos šuoliuoja priklausomai nuo įvairiausių situacijų: padėties pasaulio ekonomikoje, pandemijos, karo veiksmų ir t.t.. Valstybės gali tik taikyti lengvatas socialiai pažeidžiamoms grupėms ir stebėti per savo valstybines energetikos reguliavimo tarnybas, kad kainų augimas būtų pagrįstas bei sąžiningas.

Centralizuotą būsto šildymą organizuoja įmonės, kurios kurą perka biržose. Todėl ir būsto šildymas labai priklauso, kaip įmonėms pavyko sukurti dviejų ar net trijų rūšių kuro naudojimo sistemas. Tose savivaldybėse šildymas bus pigesnis.

Ką dabartinė valdančioji dauguma padarė, tai įsipareigojo nenaikinti daugiabučių šildymui taikomos PVM lengvatos, nors ją labai siekė panaikinti ankstesnės kadencijos dauguma. Pavyko tai sustabdyti tik išėjus mums tuomet iš posėdžių salės. Todėl PVM lengvata liks.

Suprantu, kad gali nepatikti pasirinkta forma, mokesčių už vandenį ar automobilį dydžiai, gal priemonės, kuriomis bandoma priversti gyventojus mokėti mokesčius už sunaudotą vandenį, bet tuomet siūlykite savo būdą, registruokite įstatymo pataisas. Abstraktus kalbėjimas apie neva kažkur, kažkam, kažkiek užkraunamus mokesčius tik liudija, kad opozicija tiesiog neturi ką siūlyti.

Jeigu ir sulaukiame įstatymų pataisų ar konkrečių pasiūlymų iš opozicijos, tai nemažai jų ateina iš Sauliaus Skvernelio ar kitų frakcijų, bet ne iš „valstiečių“.

Kolegė G. Burokienė siūlo kontroliuoti, kad iš ES ir valstybės iždo ateinančios lėšos būtų naudojamos efektyviai. Susirūpinimas suprantamas, to paties aš prašiau ir iš LVŽS, kai tuomet leidome A. Verygos vadovaujamai ministerijai be viešųjų pirkimų procedūrų pirkti įvairių medicinos priemonių.

Dabar prokurorai ieško ofšorinėse kompanijose dingusių milijonų ar dešimčių vagonų su medicinos priemonėmis. Todėl G. Burokienės susirūpinimas turi pagrindo – negalima tratinti valstybės milijonų pasinaudojant visų nelaime, tai yra kilusia pandemija.

Tenka tik apgailestauti, kad G. Burokienė nesuvokia Seimo darbo kaip visų partijų ir frakcijų bendrą interesą kurti kitokią, gražesnę bei švaresnę Lietuvą, o už kiekvieno įstatymo projekto regi vien tik blogį. Tuomet taip, tuo blogiu tenka gąsdinti ir kitus.

Kai savo akyse matai vien tik tamsą ir sąmokslus, tuo ir norisi dalintis su kitais. Siūlyčiau geriau pasižvalgyti ir surasti šviesą tunelio gale. Tuomet būtų galima suteikti daugiau vilties ir savo rinkėjams.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

„15min“ stabdo galimybę komentuoti publikacijas apie skiepus nuo COVID-19

confident-noyce

G. Burokienė: „Mokesčių pertvarka, vedanti žmonių skurdinimo keliu“

confident-noyce

G. Burokienė: „Ir tolerancija turi ribas“

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau