12.9 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 28 kovo, 2024

B. Matelis. Perkūnas jau visus metus trankosi, ar puls kaimietis žegnotis?

B. Matelis.

Iš karto noriu pripažinti: praėję vos vieneri metai po Seimo rinkimų dar nėra pakankamas laikotarpis, kad galėtume itin griežtai vertinti valdančiosios daugumos darbus. Tačiau baiminuosi, kad šįkart galime turėti išskirtinį atvejį – valdžioje įsitaisę mulkiai vis labiau rūpinasi tik savo gerove.

Sutinku, kad jau priimti nauji įstatymai šalies ekonominei ar socialinei raidai teigiamos ar neigiamos įtakos gali turėti praėjus tik keleriems metams.

Tačiau tendencijos, kurios nulemia vienokius ar kitokius sprendimus, greta dar ir politinis fonas, yra labai svarbūs. Štai taip ir žvilgtelkime į valdančiosios daugumos parengtą kitų metų šalies biudžeto projektą.

Šių metų liepos pabaigoje Seimo pirmininkas V.Pranckietis žiniasklaidoje pareiškė, kad baigėsi nepopuliarių sprendimų metas ir rudenį sulauksime daug visiems patiksiančių populiarių valdančiosios daugumos darbų.

Gali vartyti tuos žodžius kaip tinkamas, bet tai reiškia du dalykus: reformos baigėsi, dabar pradėsime rengtis kitiems Seimo rinkimams, ir nebandykite mums priminti, kokių lūkesčių buvome pribarstę kelyje į valdžią.

O reikėtų priminti. Juo labiau dabar, kuomet pateiktas 2018-ųjų valstybės biudžeto projektas, ir kai dar net neaišku, kokia dauguma jį priiminės. Atėjus rudeniui, kaip ir sakė Seimo pirmininkas, valdantieji tikrai pateikė tiek staigmenų savo rinkėjams, tiek kabinosi vienas kitam į gerklę, kad net nebeaišku, opozicijoje ar valdžioje yra dauguma.

Pasiklausykite dabartinio premjero S.Skvernelio kalbų tvirtinant beveik prieš metus šių metų biudžetą. Ausis imtų rėžti teiginiai, kad norėtų mokesčių sistemą pertvarkyti iš pagrindų mokesčius jungiant, kad norėtų didelių permainų valstybinėse įmonėse ir valstybės tarnyboje, norėtų padėti ir skurdžiai gyvenantiems, nori stabdyti emigraciją, bet nieko padaryti negali – ne jo komandą rengė biudžeto projektą.

Praėjo metai, ir ką? Seimas dar pavasarį įpareigojo Vyriausybę sudaryti darbo grupę, pakviesti į ją mokslininkų ir išsiaiškinti, kodėl žmonės emigruoja iš Lietuvos. Lyg kažkam dar neaišku.

Šiaip tai galvojau, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš rinkimus atlikusi gyventojų apklausą, savotišką pageidavimų koncertą, ir vėliau dalindama pažadus, emigracijos priežastis jau išsiaiškino? Pasirodo, klydau. Dar ir dabar toji darbo grupė nepasakė, kodėl žmonės emigruoja, todėl sėdime nežinioje, o srautai nemažta.

Mokesčių permainos? Štai praėjo metai ir premjero S.Skvernelio rankos jau atrištos. Ką siūlo keisti? Net neverta apie tai kalbėti, nes iš valstiečių mokesčių politikos guru S.Jakeliūno siūlymų kai kuriuos mokesčius sujungti, prijungti, kažkokius pensijos fondus naikinti ir tada drastiškai kelti pensijas liko tik dūmas.

Ai, prisiminiau, reforma numatyta – leis ūkininkams savo valdomą žemę kasmet nurašyti į veiklos sąnaudas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad net ir panaikinus kai kurias mokesčių lengvatas ūkininkams, pastarieji visą pelną nesunkiai galės nurašyti į sąnaudas ir skurstantieji visų solidarumą matys kaip savo ausis.

Dar Seimo ūkininkai bandė prastumti Statuto pataisas, kurios leistų jiems užsiimti ir gauti pajamų iš žemės ūkio veiklos. Na, čia panašiai, kaip į Seimą išrinktam mūrininkui leistume mūryti, o policininkui gaudyti greitį viršijančius vairuotojus.

Seimo rinkimų kampanijos metu S.Skvernelis su R.Karbauskiu žadėjo atleisti pusę valstybės tarnautojų. Vau! Kuris nebalsuotų už tokius pažadus! Tačiau tada jie nepasakė antrosios dalies.

Dabar Vyriausybės vadovas sako, kad taip, iš 52 tūkst. valstybės tarnautojų liks tik 20 tūkstančių, o atleistieji bus įdarbinti ten pat, tik pagal darbo sutartį. Kadangi įstatymai kitaip nenumato, atleidžiant priimtus pagal vieną sutartį ir priimant atgal pagal kitą, buvusiems valstybės tarnautojams reiks išmokėti didžiules išmokas.

Numatomoms didesnėms algoms ir išmokoms tik perrašius darbo sutartį, valstybė turės išleisti papildomai 100 tūkst. eurų. Štai ir visa reforma. Ir tai po to, kai Seimo daugumos ir premjero S.Skvernelio rankos laisvos daryti ką tik nori.

Neslėpsiu – maniau, kad tie užmojai vykdyti pertvarkas virs kūnu. Aukštesnis neapmokestinamų pajamų dydis ar keliais eurais kylanti pensija, įvairios išmokos vargstantiems kartais kainuoja dar brangiau.

Štai ką sako „Maisto banko“ Panevėžio regiono vadovė Asta Čeponienė: „Pakilo minimalus atlyginimas ir pensija, bet dėl to kai kurių žmonių gyvenimas tik pablogėjo.

Jeigu žmogaus pajamos mažesnės nei 204 eurai, jis gali tikėtis gauti kompensacijas, paramą, bet jeigu tik keliais eurais viršija, negauna nieko. Jie oficialiai išbraukiami iš paramą gaunančių žmonių gretų, bet vis tiek yra priversti prašyti pagalbos. Ir tokių tik daugėja.“

Ir taip kalba ne pikta opozicija, ne valstiečius dronais sekantys reformų ir blaivybės priešai ar godžių verslininkų pasamdyti veikėjai.

Dar pridėkime tuos, kurie buvo varomi iš socialinio būsto, nes jų pajamos viršijo, o kitais metais dar labiau viršys leistiną ribą keliolika eurų.

Tai nereiškia, kad nereikėtų rūpintis skurstančiais, bet tai reiškia, kad tai darant būtina galvoti abiem smegenų pusrutuliais ir pirmiau pasirūpinti, kad gydant ranką nebūtų nukirsta galva.

Netiesa ką sako R.Karbauskis, kad dėl kainų kilimo kaltas tik euro įvedimas. Tai vertinu kaip bandymą nukreipti gyventojų dėmesį nuo priežasčių, kurias sukėlė natūralūs procesai ir dabartinės valdančiosios daugumos sprendimai.

Toks ir panašus melas atsiranda tuomet, kai sieki tik populiarių sprendimų, kai bijai atsakomybės, kai jau rengiesi kitiems Seimo rinkimams bei nebegalvoji apie tokio kalbėjimo pasekmes. Visos valdančiųjų ekonominės reformos buvo nukreiptos gaisrui gesinti, pabarstyti ten, pabarstyti šen, o ilgalaikės tvarios ekonomikos kūrimui laiko nebeliko.

Daugelis reformų, kurias jau seniai galėjo pabaigti valstiečiai, kaparnojasi pelkėje. Universitetų tinklo pertvarkymas baigėsi tuo, kuo ir buvo galima spėti, apie ką, beje, kalbėjo opozicija – rektoriai rengia slaptus susitikimus, tariasi, kam ir su kuo geriau jungtis, tuos susitikimus paįvairina kompromituojanti medžiaga apie kokį nors rektorių, tas skrenda iš barsčių lauk, o jo universitetą jau dalinasi kiti.

Seimo valdančioji dauguma tiesiog neišdrįso pasakyti, kas ir su kuo turi jungtis, todėl dar ir kitais metais būsimi studentai žinos, kur įstojo studijuoti, tačiau kokį universitetą baigs, nebus aišku.

Akivaizdu, kad Seimo valdančioji dauguma valstybei reikalingas reformas jau palaidojo, o ūkininkai  atvirai rūpinasi, kaip išvengti mokėti mokesčius. Jeigu jau vadinamieji valstiečiai-žalieji patys siūlo ir įtvirtina taisykles leisti kuo arčiau gyvenamųjų namų statyti gyvulių ir paukščių fermas, įvairias katilines be poveikio aplinkai vertinimo, tai, vadinasi, ši kompanija ir toliau linkusi slėpti savo tikslus bei ideologija ir galbūt lauks patogaus momento, kada galės nusiimti kaukes ir prisistatyti.

Sunku būtų balsuoti už biudžetą, kurio projektą šiuo metu priešų netrukdoma parengė S.Skvernelio vyriausybė, ir kuriame neliko beveik nieko iš tų rinkimų pažadų. Teigiamai galima vertinti tik išlaidų gynybai didinimą.

Net prieš rinkimus ant kiekvieno kampo dalintas pažadas nebendradarbiauti su kontraversiškai vertinamu lenkų ir rusų sąjungos lyderiu V.Tomaševskiu ar kaltinimų sulaukusiomis partijomis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai jau jokia vertybė.

Šią puokštę „vertybių“ dar papuoštų parlamentinis tyrimas, kurio metu būtų atsakyta į klausimą, kas prieš keletą metų įbruko siūlymą uždrausti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams, ir kieno ūkiai per tą laiką intensyviai pirko žemes kritus kainai. Neabejoju, kad kai kurių dabartinių Seimo narių ir tų pirkėjų pavardės sutaptų.

Pažįstų vieną moterį, kuri tuo metu, kritus žemės ūkio paskirties žemės kainai, buvo priversta ją parduoti už mažesnę kainą, nes moteris susirgo onkologine liga ir reikėjo pinigų.

Artimieji siūlė laukti, neparduoti. Tačiau reikalavimai pirmiausia siūlyti kaimynui ir tik tada kitiems, o pirkti dėl įvairių apribojimų tie „kiti“ irgi negalėjo, dar tas kaimynas naudojosi įstatymu ir žaidė savo žaidimus, ir tai moterį galop sugniuždė – ji neteko pusės pinigų.

Parlamentinis tyrimas galėtų atsakyti, kokie ūkininkai ar agrokoncernai per tą draudimų laikotarpį solidžiai papildė savo ūkius pigia dirbama žeme, žemės ūkio bendrovėmis ir nelaimingų žmonių sąskaita padidino savo įtaką šiame versle.

Taigi išeitų, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungai skirtas laiko limitas reformoms išseko anksčiau laiko. Neįtikėtina? Taip, bet neįtikėtina ir tai, kad per per pusmetį ši politinė jėga išbarstė pusę savo rėmėjų. Tai – rekordas.

Patarlė sako, kol perkūnas netrenks, kaimietis nepersižegnos. Perkūnas Lietuvos politiniame gyvenime trankytis pradėjo iš karto po rinkimų. Nemokamais tautiniais kostiumais, nemokamais teatrais ir net gražuolėmis mezgėjomis, panorusiomis nustebinti Jungtinių Tautų Organizacijos asamblėjos dalyvius.

Dabar reikia laukti, kada kaimietis ims žegnotis. Nes priešingu atveju ir į jo trobą atklys koks valstietis-žaliasis paskutinės sermėgos atimti ar žemės pigiai įsigyti. O kaip kitaip mažinti socialinę atskirtį?


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

G. Burokienė: „Policijos reforma – dar vienas žingsnis regionų naikinimo link“

confident-noyce

G. Burokienė: „Vertybinė politika, kurioje nebelieka vertybių“

confident-noyce

V. Janulevičius. Vienintelis kelias nugalėti Rusiją

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau