Svarstydami, kiek ir kam kitais metais skirsime pinigų, iš ko atimsime ir kuriai žmonių grupei pridėsime, nemažai kalbančiųjų žongliruoja skaičiais.
Tačiau visi žinome seną tiesą, kad skaičiai ir gebėjimas jais manipuliuoti yra niekas, jeigu nebus žmonių pasitikėjimo.
Bankai gali girtis valdantys milijardus, tačiau kilusi nepasitikėjimo banga tokį banką gali nuskandinti per vieną dieną. Panašiai yra ir su Seimo valdančiaisiais – jie gali girtis esantys rūpestingi, bet ar tikrai žmonių tikėjimas valdančiaisiais išlikęs? Valstybės iždas susideda ne tik iš pinigų, bet ir tikėjimo tuo, ką su tais pinigais valdžia rengiasi daryti?
Ir štai čia norisi prisiminti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje dar pavasarį gimusį pasiūlymą, kad ūkininkams, tikriausiai kaip šiuo metu išskirtinei žmonių grupei, būtų leidžiama būti ir Seimo nariu, ir užsiimti ūkine veikla, tai yra arti žemę, vadovauti ūkiui, pirkti žemes ir gauti pelną. Tada situaciją išgelbėjo Seimo pirmoji vicepirmininkė R. Baškienė, kad čia tikriausiai kažkas pajuokavo ir kad ji tokiam siūlymui nepritarianti.
Tačiau šiomis dienomis Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai M. Puidokas su A. Širinskiene vėl pradėjo juokauti. Pasiūlė net ir atgaline data leisti stambiems ūkininkams dirbamą žemę nurašyti į sąnaudas. Kitaip tariant, pelno mokesčio ūkininkai niekada nebemokėtų.
Bet įdomiausia, kad po daugelio metų toji žemė turėtų išnykti arba prasmegti kilometrą kitą giliau, nes į sąnaudas nurašyti visas pasaulis leidžia tik per tam tikrą laiką nusidėvintį daiktą.
Tačiau šįkart net ir R. Bakšienė neišdrįso pasakyti, kad tiedu veikėjai pajuokavo. Labai jau didelė pasiūlymo kaina. Opozicija paskaičiavo, kad per 20 metų vien tik Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis R. Karbauskis gautų iš to įstatymo 14 milijonų eurų naudos. Štai ir visa stambių ūkininkų moralė.
Po pateikimo ši pataisa jau buvo priimta, tačiau opozicijai pareikalavus perbalsuoti ir sukėlus didžiulį triukšmą, M. Puidokas su A. Širinskiene staiga atsitraukė ir savo absurdišką pasiūlymą atsiėmė.
Dabar galiu tvirtai pasakyti, kad dar nė vienas turtingas verslininkas ar žemvaldys neatėjo į valdžią tam, kad žmonėms dirbtų. Visi pirmiausią rūpinasi savo kailiu. Panašiai elgėsi V. Uspaskichas, jo pėdomis eina ir R. Karbauskis, neabejotinai davęs nurodymą pateikti tokio įstatymo pataisą tiems, kurie su žeme lyg ir nesusiję.
Sakoma, kad pasitinka žmogų pagal rūbą, o palydi pagal protą ir darbus. Naująją valdžią žmonės pasitiko pagal pažadus, todėl atėjo laikas pažvelgti ir į darbo vaisius.
Kai prieš metus tvirtinome šių metų biudžeto projektą, dabartinis premjeras S. Skvernelis kiekvieną kritiką atremdavo ta pačia maldele: ne mūsų biudžeto projektas, o štai kai mes paruošime, kai tvosime, tai tada jau visi pamatysite. Praėjo metai ir jau galime pradėti dairytis, o ką gi tokio pamatysime?
Neapmokestinamą pajamų dydį valdantieji sutvarkė taip, kad trisdešimt eurų už auginamus vaikus iš dirbančiųjų kišenės ištraukė, tačiau tuos pačius trisdešimt grąžins tik tiems, kurie teiksis nusižeminę ateiti į pavieto raštinę, nusilenkti ponui ir paprašyti grąžinti tuos pinigėlius. Rankos ponui bučiuoti, atrodo, dar nereikės.
Kalbėti apie kitų metų valstybės iždo perteklių liežuvis nesiverčia, nes tas perteklius gal tik valdančiajai mažumai yra puikaus darbo rezultatas, o iš tikrųjų, tai yra keli šimtai milijonų eurų, likusių nuo šiais metais nepanaudotų ES kofinansavimo projektų. Tai liudija, kad ES finansuojamų projektų įgyvendinimas Lietuvoje stringa, yra labai daug darbo broko ir jau vien už tai reiktų kai ką klupdyti kampan ant žirnių. O čia dar giriasi, kad sutaupėme.
Svarstant kitų metų valstybės iždo projektą paprašiau ministro V. Šapokos, kad visiems suprantama kalba paaiškintų, iš kur atsirado tas perteklius. Ilgai ir painiai aiškino, bet kelis kartus pasakė, kad taupė ir sutaupė iš įvairių sričių. Neneigiu, kad kažkiek įtakos turės ir nedidelis ekonomikos augimas, kuris nuo valdančiųjų pastangų niekaip nepriklauso.
Žodžiu, jokio ekonominio stebuklo valdantieji nesukūrė – tiesiog kažkuriose srityse blogai dirbo, nepanaudojo gautas lėšas, akivaizdu, kad tai trukdė sparčiau ūkiui augti, bet sutaupė…
Yra žinoma viena paprasta taisyklė: jeigu nebus sutvarkyta mokesčių sistema taip, kad kiekvienas žinotų, kur jo sumokėti mokesčiai patenka, kiek sumoka už paslaugas gydytojams ir kokio gydymo gali tikėtis, jeigu verslas už darbuotoją mokės mokesčius, o pats darbuotojas nebus skatinamas skaičiuoti savo mokesčių, nebus tvarkos ir kitose srityse.
Radikalus mokesčių sistemos keitimas buvo kertinis naujos valdžios permainų akmuo. Tačiau šis vežimas taip ir liko stovėti išklerusiais ratais, o jį traukti žadėjęs arklys paprunkštė, dar kiek pasimuistė prieš šeimininką, gavo postą arklidėje ir nurimo. Turiu galvoje valstiečių mokesčių politikos ideologą S. Jakeliūną.
Noriu kolegas Seimo narius dėl kai ko įspėti. Ypač tuos, kurie save vadina valstiečiais ir tuos, kuriuos aš galėčiau pavadinti klonuotais socialdemokratais. Kilus receptinių vaistų chaosui sveikatos apsaugos ministras A. Veryga ne kartą bedė pirštu į opozicijos pusę: jie irgi balsavo už tai, kad vaistinėse lankytųsi kontroliniai pirkėjai, todėl jie atsakingi už tą chaosą.
Ministras net nepasivargino pasiaiškinti, už ką tuo metu pats ragino balsuoti, kviesdamas prisidėti ir opoziciją. Ministras ir jo bendraminčiai tada kalbėjo tik apie galimybę kontroliuoti, kad nebūtų vargšui žmogeliui brukami brangesni vaistai, bet kai reikėjo prisiimti atsakomybę kilus chaosui visai dėl kitko, ministras A. Veryga išsigando atsakomybės ir bedė pirštu į tuos, kurie tada balsavo už tokį projektą.
Todėl noriu įspėti valstiečius ir klonuotus socialdemokratus, kad ateis ir jūsų eilė, jei netrukus balsuosite už štai tokį jokių ambicijų neturintį kitų metų valstybės iždo projektą. Jeigu prie Seimo susirinks piketuojantys medikai ir mokytojai, ministrai bes pirštu į jus ir pasakys, kad tai jūs balsavote už tokį biudžetą ir todėl esate dėl visko kalčiausi.
Žvelgdami į dabartinį valstybės iždo projektą ir valdančiuosius, mūsų senoliai pasakytų: „Nematau valstiečių rankose akėčių, todėl nematysime ir duonos“.
Ir dar norėčiau kreiptis asmeniškai į ministrą pirmininką: premjere, jeigu kartais koks nors ponas paprašys Jūsų valstybės iždo projekte atskira eilute įrašyti išlaidas gražioms moterims, ateikite pas mus, į opoziciją, ir mes Jums padėsime apginti valstybės, o ne atskiro asmens, interesus.