Aukštaitijos sostinės kultūros strategijoje – panevėžiečių idėjos

Aukštaitijos sostinės kultūros strategijoje – panevėžiečių idėjos

Arneta MATUZEVIČIŪTĖ / Luko VARANAUSKO Gintaro LUKOŠEVIČIAUS, Arnetos MATUZEVIČIŪTĖS nuotr.

„Miestas gyvas tiek, kiek jame gyvi žmonės“, – Panevėžyje teigia menininkas Ray Bartkus. Miesto gyventojams ir jo svečiams duris atvėrė trečiasis, kasmetinis Panevėžio forumas, kurio metu iškeltos idėjos bus svarbios Aukštaitijos sostinės ateičiai.

„Panevėžio Alumni“ asociacijos organizuojamas renginys pasitiko naujovėmis. Tradicija tapusio Panevėžio forumo metu dalyviai turėjo galimybę įsitraukti į kūrybines dirbtuves, kurių metu pasiūlytos mintys ir idėjos bus naudojamos Panevėžio kultūros strategijoje.

BIC

Dalyviai kartu su ekspertais aptarė keturias temas: asmeninės iniciatyvos svarba miesto kultūrai, Europos Kultūros Sostinių projektai, būdai sudominti šiandienos žmogų kultūra, miesto mito ir identiteto svarba ekonominiam patrauklumui.

Kultūros sampratos pokyčiai

Prieš kūrybines dirbtuves panevėžiečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę išgirsti profesionalių pranešėjų iš Lietuvos bei užsienio šalių mintis ir idėjas. 2018 metų forume iškėlus uždavinį pakeisti kultūros sampratą, šiemet atsakymo imtasi ieškoti pratęsiant mintį „Kultūra yra…“.

„Kultūra yra tai, ką mes kiekvienas galime keisti“ – forumo atidarymo kalboje teigė panevėžietis, filosofas Paulius Gritėnas. Apie tai, kokią reikšmę Aukštaitijos sostinei turi iniciatyva, pabrėžė ir JAV gyvenantis, konceptualus menininkas Ray Bartkus: „Savanoriaujantys jauni žmonės patiki, kad jie patys gali keisti miestą.“

Miesto iniciatyvos tema pradėta kalbėti dar praėjusiame Panevėžio forume. 2018 metais programos „Kurk Lietuvai“ vadovė Agila Barzdienė skatino panevėžiečius prisijungti prie miesto plėtros: „Įgalinkim žmones kurti miestui, leiskim jų vaizduotei nunešti mus toliau, nei mes įsivaizduojame.“

Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, kalbėdama apie stereotipus ir miesto mitus, juos sulygino su kūrybos laisve. Pranešėja teigė, jog „Žmogus kuria miestą ir sukuria prasmės egzistuoti“ bei priduria, jog miesto mitas  –  „Tai drąsa būti pamišėliu“.

Panevėžiečiai dalinasi idėjomis

Į keturias kūrybinių dirbtuvių komandas įsitraukę panevėžiečiai kūrė būsimą miesto strategiją bei plėtė Panevėžio ambiciją tapti 2030 metų Europos Kultūros sostine.

Kūrybinių dirbtuvių moderatorė, buvusi Lietuvos Respublikos prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė kvietė dalyvius aptarti asmeninės iniciatyvos svarbą miesto kultūroje. Pritardama minčiai, jog kultūros supratimas labai įvairus, moderatorė panevėžiečiams iškėlė klausimą, kas Panevėžyje yra kultūra. Juozo Miltinio dramos teatre susirinkę panevėžiečiai ir miesto svečiai vienbalsiai pritarė, jog miesto kultūringumas jiems asocijuojasi su teatru. Diskusijos dalyviai tvirtino, jog neatskiriama kultūros dalis yra ne tik teatras, bet ir menas, kuris, anot jų, turi savo unikalią kalbą.

Miestiečiai taip pat išskyrė ir Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklą, dailės mokyklą, bibliotekas bei šokių ansamblius, teigdami, jog jie itin svariai prisideda prie kultūros plėtros. Panevėžiečiai pabrėžė, jog miestui vertėtų prisiminti savo svarbą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kultūroje.

Antrojoje dirbtuvių komandoje dalyviai analizavo Panevėžio perspektyvą tapti Europos kultūros sostine ir tai, kaip pritraukti talentus bei investicijas skatinant verslo plėtrą. Diskusiją moderavo „Kaunas Europos Kultūros Sostinė 2022“ (KEKS2022) vadovė Virginija Vitkienė. Moderatorė KEKS2022 projektą pateikė kaip pavyzdį teigdama, jog tai galimybė sukurti ilgalaikę miesto strategiją bei tikimybė miestą įtraukti į naujus projektus. Šios diskusijos dalyviai pritarė minčiai, jog didžiausias laimėjimas – miestiečių savivertės kilimas, kuris gyventojams padeda pasijusti Europos kultūros dalimi.

Trečiojoje kūrybinių dirbtuvių komandoje dalyviai ieškojo būdų sudominti šiandienos žmogų kultūra ir atliepti jo poreikius. Šią diskusiją moderavo vieni iš Panevėžio Alumni organizacijos steigėjų Ginvilė Ramanauskaitė ir Ugnius Ramanauskas. Panevėžiečiai vieningai sutarė dėl kultūros įstaigų darbo laiko problematiškumo, pastebėdami, jog jos veikia iki to paties laiko, kaip darbą baigia ir žmonės, be to, muziejai ir galerijos nedirba savaitgaliais. Dėl šių priežasčių kultūros įstaigos daliai panevėžiečių tampa sunkiai prieinamos.

Ketvirtojoje kūrybinių dirbtuvių komandoje, moderuojamoje rašytojos ir publicistės Sandros Bernotaitės, buvo aptariama miesto mito, identiteto svarba ekonominiam patrauklumui. Dalyviai pasiūlė atgaivinti panevėžietės, rašytojos Gabrielės Petkevičaitės–Bitės muziejų, pastatyti paminklą skulptoriui Juozui Zikarui bei kuriant miesto identitetą įjungti vaizduotę. Dalyviai teigė: „Mes negalime naudoti emocijų, jei esame susivaržę. Bet mums kaip bendruomenei reikia tapti atviriems, pažeidžiamiems, silpniems, juokingiems, kad būtų galima kalbėti apie emocijas sukeliančius dalykus.“

Panevėžio Forumą 2019 apibendrinusi Kauno kamerinio teatro vadovė Jurga Knyvienė susiejo kultūrą su ekonomika bei teigė: „Jeigu ekonomika remiasi kultūra, tai ji bus tvari“ ir apibendrino forumą žodžiais: „Mes esame kultūra.“

Renginį vainikavo aktyvus visuomenės veikėjas, atlikėjas Jurgis Didžiulis. Dainininkas surengė optimistišką, visus dalyvius įtraukusį pasirodymą bei kvietė dalyvius susiburti dėl miesto ateities.

„Juk visi žinote Maslow piramidę ir žmogaus poreikius pagal ją. Kai įgyvendinti pirminiai poreikiai, tada ateina eilė bendruomeniškumui, kultūrai, pripažinimui. Dėl to pakilkime ir pajudėkime, ne tik šiandien ir ne tik diskutuodami. Tikiu, kad įvairovė tiek kultūrai, tiek ekonomikai atneša tik gerovę, dėl to mes rinksimės labai įvairių natų spektrą,“ – fone skambant muzikai sakė J.Didžiulis.

Net labiausiai užsisėdėję renginio dalyviai pakilo iš savo vietų ir ėmė šokti.

AIK

H2Auto plovykla

EXPO

Labirintų parkas

Mano namukas

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.