Supratimas, kad Tėvynę reikia mylėti, saugoti, branginti, neateina iš karto pats savaime. Žmogaus santykis su gimtąja žeme formuojamas ir formuojasi nuo pat mažens. Koks jis, priklauso nuo visos aplinkos, kuri supa žmogų vaikystėje, paauglystėje, jaunystėje.
Valstybinės šventės – puiki proga prisiminti Tėvynės nueitą kelią, apibendrinti nuveiktus gerus darbus ir paklausti savęs, kiek meilės Lietuvai mano širdyje.
„Žemynos“ progimnazijoje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti vyksta tradicinis renginys „Augu Tau, Lietuva“, kurio metu pagerbiami ir apdovanojami atrinkti nominacijų „Mokyklos pasididžiavimas“, „Vaikščiojanti enciklopedija“, „Metų moksliukas“, „Sporto viltis“, „Metų bitutė“, „Metų aktyviausias sportininkas“, „Metų labdarys“, „Metų entuziastas“, „Metų sektinas pavyzdys“, „Metų dainorėlis“, „Tautiškiausia organizacija“ laureatai.
Kasmet stengiamasi šį renginį praturtinti, papuošti naujais sumanymais. Šių metų Kovo 11-osios šventėje apie Lietuvą deklamavo, dainavo ne tik mokiniai. Greta jų stojo mokytojai ir savo skambiais balsais, kupinais meilės ir pagarbos Tėvynei, rodė pavyzdį jaunimui. Visa salė nuščiuvusi klausėsi gražiausių posmų Lietuvai, skaitomų įvairių dėstomų dalykų mokytojų, mokyklos direktoriaus.
J. Degutytės eilėraštyje „Mažutė…“ rašoma: „Tiktai mūsų meilėj- tu didžiulė.“ Bet kad meilė Lietuvai būtų didžiulė, reikia ją užauginti. O geriausiai moko ir auklėja vaikus mūsų pačių poelgiai, tad, pasak Maironio, „Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę“.