Lietuvoje augant mobilaus darbo poreikiui, darbuotojai pripažįsta darbo metu tvarkantys asmeninius reikalus, tačiau prarastą laiką su kaupu atidirba namie. Nors geriausiai derinti darbą ir laisvalaikį padeda išmanieji telefonai, išmaniųjų įrenginių apsaugai skiriama itin mažai dėmesio,rodo „Samsung Electronics Baltics“ atlikto tyrimo „Living Business“ rezultatai.
„Informacinių technologijų tendencijos rodo, kad Baltijos šalių gyventojai yra imlūs naujovėms, todėl įdomu stebėti ir tirti jų elgseną. Atlikdami šį tyrimą, norime parodyti, kaip sparčiai kinta darbuotojų poreikiai, kokią įtaką darbuotojų veiklos efektyvumui bei verslo rezultatams daro išmaniosios technologijos ir tuo pačiu patarti verslui, kaip prisitaikyti prie naujovių, kad iš to naudos turėtų tiek darbuotojai, tiek įmonė“, – sako „Samsung Electronics Baltics“ mobilaus verslo vystymo vadovas Vaidas Bielinis.
Tyrimo duomenimis, net 77 proc. lietuvių dirba laisvalaikiu – iš viso apie dvi su puse valandos kasdien. Kiek daugiau nei lietuviai laisvalaikiu dirba latviai – 78 proc. apklaustųjų, o mažiausiai estai – 66 proc. apklaustųjų.
Nors didžioji dalis respondentų dirba laisvalaikiu, darbo metu jie nevengia atlikti ir asmeninių užduočių. Net 86 proc. apklaustų lietuvių ir latvių darbo metu tvarko elektroninę bankininkystę, skaito naujienas ir tikrinasi asmeninį elektroninį paštą. Estijoje šis rodiklis yra didesnis ir siekia 88 proc.
Tačiau, pasak tyrimo, lietuviai laisvalaikiu dirba daugiau nei tvarko asmeninius reikalus darbo metu. Darbui laisvalaikiu jie skiria 149 minutes kasdien, o asmeniniams reikalams tvarkyti darbo metu – 133 minutes kasdien.
Kad suderintų darbą su laisvalaikiu, respondentai dažniausiai naudoja išmaniuosius telefonus. Ir nors 64 poc. apklaustųjų darbui ir laisvalaikiui naudoja būtent šiuos įrenginius, Lietuvoje iš darbovietės išmanųjį telefoną gauna tik kas dešimtas darbuotojas. Statistika panaši ir kitose Baltijos šalyse – išmaniuosius telefonus iš darbovietės gauna tik 12 proc. estų ir 9 proc. latvių.
Tyrimo duomenimis, augant išmaniųjų įrenginių vartojimui, vis daugiau darbuotojų nori ir gali darbui bei asmeninėms reikmėms naudoti savo įrenginius. Dirbti asmeniniu kompiuteriu, telefonu ar kitu įrenginiu turi galimybę net 72 proc. apklaustų lietuvių.
Užuot užtikrinę apsaugą, darbdaviai yra linkę drausti naudotis tam tikromis internetinėmis svetainėmis ar programėlėmis, o ypač – socialiniais tinklais. Tačiau tik penktadalis darbdavių yra nustatę asmeninių įrenginių naudojimo ir saugos reikalavimus. Lietuvoje ir Latvijoje su tokiais ribojimais susiduria 30 proc. apklaustųjų, o Estijoje kiek mažiau –20 proc. darbuotojų. Tačiau 17 proc. lietuvių ir latvių sugeba apeiti įmonės ribojimus.
Nepakankamai dėmesio informacijos apsaugai skiria ir patys darbuotojai – net 39 proc. apklaustųjų išmaniesiems telefonams netaiko jokių apsaugos priemonių, o 41 proc. – ir planšetiniams kompiuteriams.
„Augant mobilaus darbo poreikiui bei galimybėms darbui bei laisvalaikiui naudoti tuos pačius įrenginius, informacijos apsauga tampa labai aktualiu klausimu tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Nors darbuotojai išmaniuosiuose telefonuose skaito konfidencialius laiškus, tvarko elektroninę bankininkystę, iš tyrimo duomenų akivaizdu, jog informacijos apsaugos svarba visuomenėje vis dar nėra įvertinama adekvačiai“, – sako konsultacijų bendroėvs „VORAS Consulting“ direktorius Paulius Petrėtis.
„Šios apklausos duomenys atskleidė daug įdomių ir verslui svarbių tendencijų apie darbo ir laisvalaikio suderinamumą bei augantį mobilumo poreikį šiame kontekste. Nors „Living Business“ tyrimas orientuotas į verslą, iš jo rezultatų daug naudingų įžvalgų gali pasisemti ir patys darbuotojai – pavyzdžiui, dėl informacijos apsaugos būtinybės mobiliuosiuose įrenginiuose. Tačiau tik nuo pačių piliečių priklauso, kaip jie pasinaudos šiais rezultatais, siekdami tiek asmeninių, tiek verslo rezultatų“, – teigia tyrimą atlikusios bendrovės „Gfk Custom Research Baltic“ verslo plėtros vadovė Laura Astrauskienė.