Auganti tendencija – visureigiai pasirenkami verslui

Auganti tendencija – visureigiai pasirenkami verslui

JP / Gamintojų nuotr.

Naujienų apie populiarėjančius visureigius nereikia ieškoti toli. Šio tipo transporto priemonės dažnai pasirenkamos kaip šeimos automobiliai ir kasdienėms, ir tolimoms kelionėms. Tačiau visureigiai vis dažniau naudojami ir kaip verslo automobiliai: taupumas, komfortas ir praktiškumas lemia, kad juos renkasi vis daugiau juridinių asmenų.

Automobiliai verslui pasirenkami pagal kitus kriterijus nei asmeniniam naudojimui. Net ir vadovui svarbus ne tik įvaizdis, bet ir ekonomija, išlaikymo kaštai. Bene svarbiausias kriterijus – kaštai visu naudojimo laikotarpiu, skaičiuojant ne tik pradinę kainą, bet ir draudimo įmokas, likutinę vertę. Visureigiai turi tam tikrų pranašumų prieš kito kėbulo automobilius.

BIC

Kodėl visureigiai patrauklūs?

Daugelis gamintojų savo gamoje turi didesnio pravažumo automobilius (angl. sports utility vehicle – SUV) – visureigius. Tai jau nebėra siaurą nišą automobilių rinkoje užimantis segmentas. Greičiau priešingai – visureigis šiuo metu pirmauja Europoje pagal augantį pardavimą. Jų nori visi: ir vyrai, ir moterys, ir jauni žmonės, ir senjorai. Verslas – taip pat.

Pagrindinė priežastis – universalumas. SUV modeliu galima patogiai jaustis ir mieste, ir greitkelyje, ir prastos būklės keliuose, tai aktualu aktyvų laisvalaikį propaguojantiems žmonėms. Erdviame salone patogiau įsitaisyti keturių ar penkių asmenų šeimynai, o į didesnę bagažinę telpa daugiau mantos.

Kai automobilis perkamas verslo poreikiams tenkinti, erdvus salonas atlieka dar svarbesnį vaidmenį: juk ant galinės sėdynės kartais turės atsisėsti ir suaugę kolegos. Praktiškumas važiuojant įvairiais keliais aktualus ne ką mažiau – jis suteikia pasitikėjimo, kad kelionės tikslą tikrai pasiekti pavyks bet kokiu oru.

Ne paskutinis ir įvaizdis – tam visureigis pasitarnauja labiau nei kitų kėbulo tipų automobiliai.

4 varomi ratai – privalumas

Visureigiai dar prieš keliolika metų buvo dažni svečiai degalinėse, tačiau technologijų pažanga šį segmentą palietė bene labiausiai. Šiuolaikiniuose automobiliuose kiekvienas degalų lašas naudojamas itin efektyviai, o tai leidžia pasiekti stulbinamų ekonomijos rezultatų. Net jei automobilis ir varomas visais keturiais ratais.

Pavyzdžiui, „Statoil Eko Žygyje“ 2015 m. dalyvavęs 1,6 l (88 kW) benzininį variklį ir keturių varančių ratų pavarą turintis „Suzuki Vitara“ vidutiniškai vartojo vos 4,99 l/100 km degalų. 310 km ilgio žygio trasa driekėsi Lietuvos miestų gatvėmis, užmiesčio keliais, žvyrkeliais, o vairuotojai dėl griežto laiko limito daugelyje vietų turėjo važiuoti maksimaliu leistinu greičiu.

Tai – tik vienas pavyzdys. 10 litrų šimtui kilometrų degalų sąnaudas mažai kas prisimena, nauji automobiliai retai perkopia 6–7 l/100 km kartelę.

Paslapties čia nėra: daugelis šiuolaikinių 4WD automobilių, važiuojančių sauso asfalto danga, yra varomi dviem ratais. Tik tada, kai vienas praslysta, galia akimirksniu perduodama ir likusiems – taip užtikrinama ir degalų ekonomija, ir keturiais ratais varomo automobilio privalumai. Šį procesą kontroliuoja elektroninės sukimo momento paskirstymo sistemos, kurių veikimo principas daugelyje automobilių yra identiškas.

Apsimoka labiau

Perkant bet kokį turtą vienas svarbiausių aspektų yra kaina. SUV modeliai dažniausiai yra brangesni už panašaus dydžio hečbekus ar sedanus, tačiau automobilis įsigyjamas 3–5 metų laikotarpiui ir pradinė kaina sudaro tik dalį visų eksploatacijos išlaidų.

Kur kas tikslesnis transportui išleidžiamų kaštų matavimo įrankis – bendra nuosavybės (arba naudojimo) kaina (angl. total cost of ownership). Čia reikėtų pridėti ir draudimo įmokas, ir techninių aptarnavimų kaštus, ir padangas bei degalus numatomam naudojimo laikotarpiui – naujam automobiliui visas išlaidas apskaičiuoti nėra sudėtinga.

Bene didžiausios įtakos bendrai naudojimo kainai turi likutinė vertė naudojimosi laikotarpio pabaigoje, kai nusprendžiama automobilį parduoti. Ji, jei skaičiuotume 5 metų laikotarpį ir „standartinę“, pvz., 100 000–120 000 km ridą, gali būti ir 25 proc., ir 40 proc. naujo automobilio kainos – tai priklauso nuo konkrečios markės bei automobilio tipo. Pavyzdžiui, keturių varančių ratų pavarą turintiems visureigiams pardavėjai linkę suteikti aukštesnę likutinę vertę nei įprastiems automobiliams.

Verslas labai retai automobilį įsigyja iškart, dažniausiai pasirenkamas lizingas arba veiklos nuomos paslauga. Tuomet aukštesnę pradinę kainą turinčio SUV modelio mėnesinė įmoka dėl jam suteikiamos didesnės likutinės vertės gali tik minimaliai skirtis nuo gerokai pigesnio įprasto panašaus dydžio automobilio.

Tai yra bene pagrindinė priežastis, dėl kurios auga visureigių populiarumas: įvertinus visas „total cost of ownership“ išlaidas, SUV modelių kaina labai nežymiai lenkia hečbekų ar sedanų, o kartais su jais net ir susivienodina.

AIK

AMES

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.