3.2 C
Panevėžys
Šeštadienis, 20 balandžio, 2024

Augančio sukčiavimo naudojant tapatybę fone – M. Mikutavičiaus skundas policijai

AutoriusDominykas Biržietis (bns)Fotobns
M. Mikutavičius.

Dainininkas Marijonas Mikutavičius kreipėsi į teisėsaugą dėl jo vardu internetinėje erdvėje skleidžiamų apgaulingų reklamų.

Jis yra pirmasis žinomas žmogus, bandantis patraukti atsakomybėn šitaip sukčiaujančiuosius.

Vis dėlto nevyriausybininkai perspėja, jog atvejų, kai sukčiai naudojasi autoritetingų visuomenės veikėjų vardais ar atvaizdais, yra daugybė, ir M. Mikutavičiaus atvejis yra tik dalis masinės dezinformacijos ir sukčiavimo kampanijos.

Kaip BNS nurodė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, M. Mikutavičiaus pareiškimas dėl melagingai naudojamo dainininko vardo gautas ketvirtadienį portale epolicija.lt, jį nagrinės Vilniaus policija.

Parengti pareiškimą M. Mikutavičiui padėjo dezinformacijos tyrimų centras „Debunk.org“. Jo vadovas Viktoras Daukšas BNS informavo, kad dainininkas dėl neteisėto atvaizdo panaudojimo nurodė patyręs 50 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos.

„Debunk.org“ duomenimis, su dainininko atvaizdu „Meta“ valdomose platformose nuo pernai rugsėjo iki šių metų sausio pabaigos buvo publikuotos 737 apgaulingos reklamos, jos parodytos 6,18 mln. kartų daugiausia lietuviškai ir latviškai, taikantis į auditoriją Lietuvoje.

Reklamos publikuotos iš skirtingų domenų keliasdešimtyje skirtingų „Facebook“ puslapių. Anot „Debunk.org“, kiekvienu sklaidos šaltiniu Europos Sąjungoje pasiekta nuo 100 iki daugiau kaip 2,7 mln. socialinių tinklų vartotojų.

„Pagrindinis šių fiktyvų reklamų tikslas – įtraukti „Facebook“ vartotojus į netikras investavimo schemas, kurių epicentre figūruoja neteisėtai panaudotas Marijono Mikutavičiaus atvaizdas“, – nurodo nevyriausybinė organizacija.

Dezinformacijos tyrėjų „APT WeRedirect“ pavadinta anonimiška grupuotė, „Debunk.org“ duomenimis, naudoja ne tik fizinių asmenų atvaizdus, bet ir juridinių asmenų žinomus prekės ženklus, kaip „Delfi“, LRT, klonuoja žiniasklaidos portalus.

M. Mikutavičius: tokie dalykai turi būti užkardomi

Kaip BNS sakė M. Mikutavičius, prasidėjus dezinformacijos kampanijai, daug žmonių jam pradėjo rašyti, rodyti apgavikiškas reklamas.

Pašnekovo teigimu, anksčiau irgi būdavo kažko panašaus, bet pastaraisiais mėnesiais jis jautė didelį suintensyvėjimą.

„Tai yra žmonių apgaudinėjimas, tai yra melas ir tai yra naudojimasis spragomis žmonių, kurie nori gyventi iš melo ir sukčiavimo. Man atrodo, bet kurioje gyvenimo srityje tie dalykai turi būti užkardomi ir su jais reikia kovoti būdais, kuriuos tu turi“, – sakė dainininkas.

„Nežinau, ar aš turiu kažkokius būdus, bet sėdėti ir įsivaizduoti, kad tai yra gerai, man atrodo neteisinga“, – kalbėjo jis.

Anot jo, ši problema susijusi ne tik su juo, bet ir su kitais žmonėmis. M. Mikutavičius taip pat sakė norintis, kad visuomenė nebūtų įtraukinėjama į „kažkokias schemas“, nesvarbu, kieno vardu prisidengiant.

„Manau, jeigu ponas („Facebook“ įkūrėjas – BNS) Markas Zuckerbergas tuo neužsiima, reikia ieškoti kitų priemonių ir žmonių, kurie gali padėti tuo užsiimti“, – tvirtino dainininkas.

Sukčiai „supranta lokalias rinkas“

Kaip BNS nurodė „Debunk.org“ vadovas, dezinformacijos analizės ekspertas Viktoras Daukšas, organizacija jau pernai pristatė vieną tyrimą apie žinomų Lietuvos asmenų pavogtas tapatybes, bet dabar reklamų fiksuojama daugiau.

„Šitas reikalas yra nežmoniško dydžio“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Daukšo, schemoje iš viso naudojama virš pusantro tūkstančio domenų, po kiekvienu iš jų gali slėptis 50 skirtingų apgavikiškų tinklalapių. Organizacija yra užfiksavusi virš 50 tūkst. reklamų. Toje pačioje schemoje buvo prisidengta Arūno Valinsko, Dalios Grybauskaitės tapatybėmis.

„Schemą organizuoja „APT WeRedirect“ pavadinta kriminalinė grupuotė. Čia yra masinė ataka, kuri keliauja per visą Europą. Dirbame su Ryšių reguliavimo tarnyba, kuri taps Skaitmeninių paslaugų akto centru Lietuvoje. Tikslas yra šį atvejį kelti Europos Sąjungos mastu, nes tai milžiniška ataka, o „Meta“ iš esmės neužsiima jokia prevencija“, – sakė V. Daukšas.

Jo teigimu, tai yra galimas Europos Komisijos Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimas, už kurį socialinių tinklų valdytojui gali grėsti didžiulės baudos – iki 6 proc. metinės apyvartos.

V. Daukšo manymu, M. Mikutavičiaus veidas priimtinas platesnėms auditorijoms, todėl plačiai naudojamas. Taip pat apgaulingoms reklamoms skleisti buvo išnaudota Kaune pagrobtos mergaitės istorija – skleista neva skandalinga informacija apie pagrobimu įtariamą Gediminą Filipavičių, iki gyvos galvos kalintį Henriką Daktarą.

„Tai rodo, kad jie tikrai supranta ir lokalias rinkas. Arba kažkas iš lietuvių kalbą išmanančių žmonių padeda, nes yra identifikuojamos labiausiai rezonansinės istorijos, ant kurių kuriamos šios manipuliacijos“, – tvirtino V. Daukšas.

Pasak jo, pagrindinis sukčių tikslas finansinis. Iš pradžių nukreipiama į netikrą naujienų portalo kopiją su manipuliuotais straipsniais, šie kreipia į netikras investavimo platformas, kur žmonės pateikia savo kredito kortelės duomenis, netrukus sulaukia skambučio, sutinka investuoti fiktyvioje platformoje ir pinigai dingsta.

V. Daukšo teigimu, nenustatyta, kas valdo „APT WeRedirect“ dezinformacijos kampanijas ar kurioje valstybėje gali veikti sukčiai. „Debunk.org“ šiemet žada toliau tirti grupuotės veiklą.

Sukčiavimų internete neišskiria

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS pateiktame komentare nurodė, kad policija 2023 metais pradėjo 4374 ikiteisminius tyrimus, susijusius su sukčiavimu – 4 proc. daugiau nei užpernai.

Šiemet per sausio mėnesį pradėtas 521 ikiteisminis tyrimas, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo pradėti 302 tyrimai. R. Matonio teigimu, į šį skaičių patenka visi sukčiavimo atvejai, statistikoje jie neskirstomi.

Policijos duomenimis, pernai sukčiavimais padaryta žala siekia beveik 20,3 mln. eurų, ši suma lyginant su 2022 metais skaičiuojama žala sumažėjo apie 230 tūkst. eurų.

„Kalbant apie žinomus šalies žmones, jų atvaizdai dažnai naudojami sukčių kaip jaukas patikliems žmonėms užkabinti ir paspausti jų sugeneruotą nuorodą, vedančią į netikrus puslapius. Tas pats daroma kuriant netikrus populiarių žiniasklaidos priemonių puslapių klonus“, – sakė Policijos departamento atstovas.

Jis pridūrė, kad vykdant sukčiavimų tyrimus, bendradarbiaujama tiek su kitų šalių teisėsauga, tiek su socialinių tinklų administratoriais.

Ne tik siekia praturtėti, bet ir diskredituoja

Pasak V. Daukšo, organizacija ragins dėl kibernetinio sukčiavimo į teisėsaugą kreiptis ir kitus visuomenėje žinomus žmones, nes „kol institucijos negauna kreipimųsi, kad yra nukentėjusi įmonė ar asmuo, jos nepradeda tyrimų“.

Apie pirmą didelio masto Lietuvoje vykdomą dezinformacinę sukčių ataką „Debunk.org“ paskelbė pernai spalį. Tuomet pasinaudojant naujienų portalų, įmonių, tarp jų „Ignitis grupės“, vardais socialiniuose tinkluose melagingos žinios ištransliuotos daugiau kaip 7,5 mln. kartų.

„Ignitis grupės“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius tuomet sakė, kad ši dezinformacinė ataka ne tik siekia iš žmonių išvilioti pinigų, tačiau turi ir ilgalaikių tikslų – pakirsti visuomenės pasitikėjimą tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis, žinomais ir gerbiamais žmonėmis, strategiškai svarbiomis įmonėmis.

A. Ketlerius BNS nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo prisidengiant „Ignitis grupės“ vardu tebevyksta, jį atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Sukčiavimo schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti

confident-noyce

Pareigūnu apsimetęs sukčius iš panevėžietės senjorės išviliojo 8,4 tūkst. eurų, jis sulaikytas

confident-noyce

Tarptautinius skambučius perdavus į tarptautinio partnerio rankas – didesnė apsauga nuo sukčių

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau