Atviras žvilgsnis į save ir ranka pasiekiama žolelių galia

Prieš paskaitas žolininkas Marius Lasinskas groja kanklėmis, nes raminanti muzika teigiamai veikia ir žmogų, ir augalus.

Vaistininkas-žolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, lektorius Marius Lasinskas sako – jeigu vasaros metu prisirinkote juoduogio šeivamedžio žiedų, liepų žiedų ir kitų vaistažolių, tai tikrai galite būti ramūs, kad būsite sveiki ir laimingi, o jeigu netyčia susirgsite, tai greičiau pasveiksite.

 

Ramygaloje, Ėriškiuose, Piniavoje ir Uliūnuose gyventojams skaitęs paskaitas M. Lasinskas pasakojo, kaip vaistiniai ir maistiniai augalai gali padėti pasiruošti žiemai. Lektorius pasidalijo žiniomis, kokias vaistažoles galima rinkti rudenį ar žiemos metu, kokios efektyviai stiprina imunitetą nuo peršalimo, gripo, slogos ir kitų žiemos negalavimų. Juk nuo senų senovės vaistažolės buvo ir maistas, ir vaistas, tik reikia turėti žinių, kaip atrasti, kaip surinkti, kaip paruošti ir taisyklingai vartoti.

Anot žolininko, beveik kiekvienai sintetinei tabletei galima rasti atitinkamą augalą: „Paracetamolis“ – liepų, šeivamedžių žiedai, „Tavegilis“ – triskiautis lakišius, „Kaptoprilis“ – amalas, „Omeprozolis“ – siauralapis gaurometis. Vaistą nuo peršalimo „Theraflu“ galime pakeisti žiemos arbata: termose vieną saują spyglių užplikyti vienu litru 90  laipsnių temperatūros vandens ir palaikyti 3–4 valandas. Gerti su medumi.

Gamtos vaikas

M. Lasinkas pats augina, renka vaistažoles, gamina įvairius vaistažolių mišinius sujungdamas savo studijų žinias ir tai, ką randa knygose. Prieš dešimt metų jis baigė Kauno medicinos universitetą, įgijo vaistininko specialybę. Dar paskutiniuosiuose kursuose pradėjo dirbti ir, lankydamas vaistines, važinėjo naujutėliu firmos automobiliu. Tačiau netrukus M. Lasinsko kelias pasuko gamtos link, o pasikeitusiam požiūriui įtakos turėjo ne tik asmeninė patirtis, bet ir sutikti žmonės.

– Negaliu įvardinti vieno žmogaus, prie mano pasirinkto kelio prisidėjo ir dėstytojai, ir visiškai atsitiktinai gatvėje ar vaistinėje sutikti žmonės. Dėstytojas Edvardas Kazlauskas buvo vienas iš tų pirmųjų, kuris mane paėmė už rankos ir pavedžiojo po pievas. Iš tiesų, gyvenime turi klausytis, milijonų man nereikėjo, norėjau daryti tai, ką sako mano širdis. Žemė mane maitina ir nešioja, todėl turiu jai atsidėkoti ir užsiimti tokia veikla, kuri būtų naudinga žmonėms. Pradėjęs eiti į gamtą rinkti žolelių supratau, kad būtent čia galiu pasitarnauti, kad čia yra mano vieta, – apie save pasakojo jaunasis žolininkas.

Svarbiausia rasti ligos priežastį

Paprašytas pasidalyti patarimais, ką galima nuveikti su lietuviškomis žolelėmis, M. Lasinskas šyptelėjo:

– Galite ruošti skaniausias arbatas, lietuviškus prieskonius, smilkalus, pagalvėles, vonias, aromatinius vandenis. Jeigu norite pasigaminti skanios arbatos ir pavaišinti svečius, tuomet galite receptus dėlioti patys, paimti įvairių lapų ar uogų: juodųjų serbentų, aviečių, gervuogių, vynuogių, sumaišyti su mėta, melisa, raudonėliu ir gausite skanią arbatėlę.

– Jeigu turite rimtų užmojų pasisveikatinti ar išspręsti įvairias sveikatos bėdas, tuomet reikėtų pirmiausia pasidomėti priežastimis, kodėl atsirado viena ar kita liga, ir ką jį man nori tuo pasakyti. Tik išsiaiškinę, kodėl negaluojame, galime daryti žolelių mišinius arba gerti pavienes vaistažoles, tačiau tam reikia jau plačiau išmanyti vaistingąsias augalų savybes, kaip tinka juos surinkti ir paruošti. Dažniausiai tokios žolelės geriamos jau ilgesnį laiką: 3 ar 6 mėnesius su tam tikromis pertraukomis (pavyzdžiui, vaistažolių mišinys geriamas 21 dieną ir daroma 7 dienų pertrauka, tada vėl kartojama; jeigu pavienės žolelės, tuomet 7 dienas geriama ir daroma 3 dienų pertrauka).

– Sudarant vaistažolių mišinius galioja įvairios taisyklės ir nurodymai, todėl jeigu nelabai nusimanote apie atskirų vaistažolių gydomąsias savybes bei kaip jos viena su kita dera, geriau gerkite pavienius augaliukus arba kreipkitės į tai gerai išmanančius vaistažolininkus, – patarė vaistininkas.

Anot žolininko Mariaus Lasinsko, žolelių mišinių arba pavienių vaistažolių arbatas galima gerti tik išsiaiškinus ligos priežastis.

Žolelių galia

M. Lasinskas yra atradęs ne vieną lietuviškų žolelių receptą nuo pačių įvairiausių ligų. Pavyzdžiui, peršalus galima gerti juodųjų serbentų lapų, juoduogių šeivamedžių žiedų arbatėlę, nes ji padeda išlikti sveikam ir nesirgti šaltuoju sezonu, o jeigu netyčia „nusprendėte“ susirgti, tuomet ji padės greičiau pasveikti.

– Labai dažnai peršąlame, nes būname pervargę arba nežinome, ko norime iš savęs, iš artimųjų, iš gyvenimo, todėl peršalimas duoda nemokamų atostogų, kad viską apmąstytumėme ir naujai pamatytume tuos dalykus, kurių ligi šiol nematėme, – sako M. Lasinskas.

Arbata „Širdžiai“ su vienapiestės gudobelės žiedais ir lapais, paprastosios sukatžolės žole ir kitomis žolelėmis tinkama esant aukštam kraujospūdžiui, širdies nepakankamumui, esant spaudimui ir sunkumui širdies srityje. Bruknių, beržų lapų ir kitų žolelių arbata tinka esant šlapimtakių uždegimams, inkstų veiklai gerinti.

Vaistinių medetkų žiedai, paprastojo raudonėlio žolės arbata tinkama esant sunkumui skrandyje, sunkiam virškinimui, ypač kai yra sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui tinka arbata su siauralapio gauromečio lapais. Vietoj „Mezym forte“ žolininkas pataria naudoti skrandžio draugą raudonėlį, jei šis nepadeda – išgelbės pelynas. Jį galima tiesiog kramtyti arba pasigaminti žolelių arbatą kartu su čiobreliais ir gvazdikėliais.

Raminančiai veikia melisa, mėta, levanda, ramunėlė, medetka, avižų žolė. Itin stiprų poveikį geram miegui duoda sukatžolė, valerijonas ar apynys.

Lektorius ragina nepamiršti ir spygliuočių. Paprastosios eglės spyglių ar jaunų šakelių nuoviru gydomos kvėpavimo takų ligos, gleivinės ar dantenų uždegimai, sakais gydomos votys, pūliniai. Vonios su pušų spyglių ekstraktu mažina nuovargio sukeltus negalavimus, ramina nervų sistemą, naudojamos sergant reumatiniu poliartritu, odos ligomis. Pušų pumpurų nuoviras skatina šlapimo skyrimąsi, padeda nuo artrito, juo skalaujama burnos ertmė. Paprastuoju kadagiu dažniausiai gydomi virškinimo sistemos sutrikimai ir šlapimo pūslės ligos.

Marius Lasinkas žiniomis apie alternatyviąją mediciną dalijasi su Uliūnų gyventojais.

Karalienė kiaulpienė

O štai pirmas numeris pasaulyje nuo visų ligų – kiaulpienė. Iš senų laikų augalas vadinamas „gyvybės eliksyru“, turintis labai daug įvairių vitaminų ir naudingų organizmui mikroelementų, tokių kaip geležis, gerinanti kraujo sudėtį, būtinas kraujagyslėms manganas ir raminantis nervus varis. Bet svarbiausias kiaulpienės turtas – maisto skaidulinė medžiaga inulinas, kuris pasižymi sugebėjimu mažinti kenksmingojo cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoti žarnyno mikrofloros sudėtį, šalinti iš organizmo toksinus ir kenksmingas medžiagas.

Inulinas labai naudingas sergantiems cukriniu diabetu. Be to, kiaulpienė mažina skausmą, skrandžio rūgštingumą, yra šlapimą varanti, skatinanti prakaitavimą, pasižyminti priešuždegiminiu ir tonizuojančiu poveikiu. O pati geriausia žinia ta, kad net ir šaltuoju metu laiku šį augalą galima imti iš žemės. Tereikia iškasti jo šaknis, švariai nuplauti, supjaustyti 1–2 centimetrų dydžio gabaliukais ir džiovinti 40–60 laipsnių temperatūroje. Pasak M. Lasinsko, iš kiaulpienių galima pasigaminti net kavą, tereikia sudžiovintas šakneles sumalti ir pakaitinti keptuvėje.

[quote_box_center] Žolelių vaistinėlė

M. Lasinskas savo namų vaistažolių vaistinėlėje pataria turėti vaistinių čiobrelių žolės – pagelbės kosint, peršalus. Be to, padeda subalansuoti organizmą: kai reikia aktyvinti – tonizuoja, jei reikia raminti – nuramina;

vaistinių ramunių žiedų – malšina neaiškios kilmės pilvo skausmus, taip pat ramina, mažina uždegimus;

vaistinių medetkų žiedų – veikia antiseptiškai, slopina uždegimus, ramina nervų sistemą, malšina skausmus, mažina kraujospūdį;

vaistinių melisų lapų – ramina, mažina pilvo pūtimą, gerina virškinimą;

mėtų žolės – gerina virškinimą, lengvina atsikosėjimą, mažina pilvo pūtimą, skatina tulžies išsiskyrimą;

liepų žiedų – skatina prakaitavimą, slopina uždegimus, lengvina galvos skausmus. [/quote_box_center]


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kokios pagalbos pandemijos metu pacientai ieško vaistinėse?

confident-noyce

Tyrimas: kas antras lietuvis pasenusiais vaistais atsikrato netinkamai

confident-noyce

10 klausimų apie politabletes: „išmanusis“ vaistas, gydantis dvi ligas

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau