Vilkaviškio rajone dirbantis kaminkrėtys Rimantas Radzevičius LRT RADIJUI sako, kad žmonės šildosi net kūrendami plastikinius butelius, o tai, pasak jo, tiesus ir greitas kelias į gaisrą. Gyventojai pasirodo nesibodi krosnyse atsikratyti ir senų baldų, įvairių lakuotų gaminių, rūbų ar net įvairių dekoracijų.
Aplinkosaugininkai teigia, kad žiemą gyvenamuose namuose naudojamas kuras orą teršia labiau nei automobiliai. Prie to smarkiai prisideda ir krosnyse deginamos atliekos, kurių dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Tokias tendencijas padeda pastebėti vis dažniau oro taršai nustatyti naudojami dronai.
Privačių namų kvartale gyvenantis vilnietis Gediminas skundžiasi, kad kaimynai į krosnis meta visokį šlamštą, senus baldus, o tai ypač kenkia aplinkiniui sveikatai. „Pavilny kiekvieną žiemą žmonės taupydami pinigus šildymui kūrenasi anglimi. Nežinau, tikriausiai ir senais baldais. Smarvė yra tokia, kad tenka kartais ir be koronos vaikščioti su respiratoriumi.
Labiausiai neramu dėl vaikų ir jų sveikatos, nes tie suodžiai sėda į vaikų plaučius, jie auga ir jiems vystosi visokios alergijos ir panašiai. Dūmai matomi ore, ypač kai pašąla truputėlį ir žmonės nusprendžia pasišildyti, tai ir sumeta visokį šlamštą į savo senus pečius. Gyvenam čia kaip kokiame 18 amžiuje, kai visas Vilnius būdavo juodas ir sniegas būdavo juodas“, – problemas dėsto vilnietis Gediminas.
Kaminkrėtys Rimantas Radzevičius iš Vilkaviškio rajono turi dar daugiau pavyzdžių, kuo žmonės šildosi. „Prieš kokius gal tris metus labai puikiai atsimenu moteriškę vieną. Aš to kamino nepajėgiau išvalyti, nes jinai kūreno, pasirodo, plastikiniais buteliais. Dalis įdėklo buvo toks, tarsi būtum karštos plastmasės pripylęs ir ataušinęs, – pasakoja kaminų valymu Vilkaviškio rajone užsiimantis R. Radzevičius. – Neįmanoma buvo pramušti. Niekaip!
Man toks įtarimas buvo, kodėl tiek daug plastikinių butelių net lauke sudėta. Paskui paklausiau aš jos, sakau: „gal jūs jais čia kūrenat?“ O ji sako: „tai taip, pagrinde tai jais“. „Na tai labai šaunu“, – atsakiau. Tai labai didelis pavojus pačio saugumui. Ypač labai dažytos durys, dažytos lentos, plastikinės lentukės, plaukiojančios grindys, kur yra klijai ir dažai, tai jie veliasi ir prie pečiaus sienelių, kabinasi prie kamino sienelių. Tada ko mes galime tikėtis? O gi gaisro!“
Aplinkosaugininkai skundų dėl smarvės ir tamsių dūmų sulaukia po kelias dešimtis per savaitę. Tačiau ne visi gyventojai išdrįsta pranešti. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Donalda Meiželytė spalį feisbuke pasidalijo įrašu, kuriame ragina apie taršą pranešti asmenine žinute.
„Neįsivaizdavau, koks bus tas kiekis. Tų kreipimųsi buvo iš tikrųjų daug, apie 25 šiai dienai. Ir su nuotraukomis, su adresais, netgi su paaiškinimais, kad štai tas žmogus dirba tos įstaigos rūbininku ir kūrena dekoracijas. Arba va štai ten gyvena advokatas ir kartais iš jo ūkinio pastato eina tokia smarvė ir neaišku, ką jis ten kūrena. Tai labai aktyvūs žmonės, iš tikrųjų, va ir vakar skambino, bet prašo nepasakyti, kas pranešė, nenori pyktis su kaimynais. Bet reikia kreiptis, inspektoriai gi nieko neišduos. O vis tiek tai bus toks sudrausminimas pradžiai“, – sako sostinės savivaldybės Aplinkos ir energetikos komiteto pirmininkė Donalda Meiželytė.
Aplinkosaugininkai oro kokybei stebėti pasitelkia ir modernias technologijas. Pavyzdžiui, Vilniuje keletą mėnesių naudojamus dronus. Tuo metu Panevėžyje dirbantys mokslininkai kuria specialią skraidyklę. Panevėžio mechatronikos centro direktorius Mindaugas Zikaras teigia, kad iki šiol naudojami dronai nėra pritaikyti dideliam jutiklių svoriui. Pasak jo, pirmojo sukurto drono bandymai atlikti praėjusių metų pradžioje.
„Pats dronas priklauso Panevėžio mechatronikos centrui. Mes šiuo metu kuriame antrą drono versiją. Pats dronas bus nebe pusiau komercinis, o pilnai namų sąlygomis sukonstruotas. Jis galės iškelti daug didesnį svorį, bus stabilesnis, ilgiau skris, – tvirtina Panevėžio mechatronikos centro direktorius M. Zikaras – Šiuo metu deriname su Panevėžio miesto savivaldybe skirtingą metodiką ir dokumentaciją, skrydžio planus, kur mes galėtume skristi tiek su esama pirma drono versija, tiek su būsima antra. Bent jau man nėra žinoma tokių variantų, kad būtų sukurtas komercinis dronas, kuris būtų specifiškai įrengtas oro taršos matavimui.“
Pastaruosius keletą metų Aplinkos apsaugos departamentas vykdė prevencinę akciją „Kaminukas“ ir tikrino, ar gyventojai šildosi tinkamai. Vis dėlto pernai akcijos nuspręsta nepratęsti. Departamento komunikacijos vadovas Arūnas Malinovskis nežino, kodėl taip įvyko, tačiau, jo teigimu, šiemet akcija vėl turėtų būti surengta.
„Reagavimas pas mus visada vyksta. Jeigu yra pranešimas ir žmogus sako: „man atrodo, kad padaugėjo kietųjų dalelių ore“, arba paprasčiau kalbant „labai jau juodi dūmai iš mano kaimyno ir man tas smalkių kvapas (jaučiasi – LRT.lt) ir aš neturiu kuo kvėpuoti“. Tai paprastai sureaguojama ir yra patikrinama.
Ta akcija yra tik tai tuo (ypatinga – LRT.lt), kad ji yra platesnė, ji yra iš mūsų pusės iniciatyva. O jeigu žmogus informuoja, praneša mums į pranešimų priėmimo tarnybą, tai mes visada reaguojame. Man labai sunku atsakyti, kodėl pernai nebuvo, nes pernai vadovai keitėsi pavasarį ir man labai būtų sunku komentuoti ankstesnių vadovų sprendimą. Tikriausiai jie svarstydami, tikiuosi, atsižvelgė į tam tikras objektyvias sąlygas“, – viliasi Aplinkos apsaugos departamento atstovas.
A. Malinovskis priduria, kad nevykdžius nacionalinės akcijos „Kaminukas“, iniciatyvos ėmėsi kai kurių regionų, pavyzdžiui Šiaulių ir Utenos, skyriai. Per praėjusius metus už šildymui deginamas atliekas Lietuvoje nubausti 200 gyventojų, keli iš jų – pakartotinai. Baudos už tokius pažeidimus gali siekti iki 300 eurų.
