Seime vėl svarstant užstato sistemos plėtrą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų tarą, atliekų tvarkytojai perspėja, kad vartotojams teks susimokėti du kartus.
„Užstato sistemos plėtra būtų maždaug 5 kartus brangesnė nei rūšiavimo konteinerių sistemos, o sutvarkymo rezultatas būtų tik labai nežymiai geresnis“, – pranešime teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė.
Jos teigimu, už atliekų sutvarkymą susimoka vartotojas, todėl visi papildomi kaštai nugultų ant gyventojų pečių.
Pasak pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovo Kęstučio Pociaus, užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų tyrimą atlikę nepriklausomi ekspertai patvirtino, jog konteinerių plėtra yra kur kas efektyvesnis būdas didinant stiklo pakuotės surinkimą.
„Konteinerių sistema yra nuolat plečiama, investuojama į kokybišką jos veikimą. Iš šios sistemos išėmus didžiąją dalį stiklo pakuotės, šios investicijos nueitų veltui, o likusių pakuočių tvarkymas pabrangtų“, – teigė jis.
Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ valdybos pirmininkas Saulius Galadauskas tvirtina, kad užstato sistemos plėtra būtų sudėtinga ir dėl praktinių aspektų. Pavyzdžiui, dalis vyno ar stipriųjų gėrimų butelių nėra pritaikomi automatiniam surinkimui, todėl reikėtų juos rinkti rankiniu būdu ar įrengti naujus taromatus, galvoti apie papildomą stiklo taros sandėliavimo plotą parduotuvėse.
R. Radavičienė pastebi, kad daugiau investuojant į konteinerių plėtrą, pakuočių atliekų surinkimo kokybę bei vartotojų edukaciją, galima tinkamai rinkti ir stiklo pakuotes. Tai esą įrodo Čekijos ar Belgijos pavyzdžiai.
Įstatymo pataisos, pagal kurias į užstato sistemą būtų įtraukta visų alkoholinių gėrimų tara, šiuo metu svarstomos Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Jas siūlo komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė.
Šiuo metu sistemoje dalyvauja tik alaus, sidro ir jų kokteilių pakuotės.
Atnaujinta užstato sistema Lietuvoje pradėjo veikti 2016 metų vasarį.
