Artimai kontaktavus su sergančiuoju meningokokine infekcija būtina stebėti 10 dienų

2015 m. Panevėžio apskrityje buvo užregistruoti 3 kokliušo atvejai, iš kurių - 1 mirties atvejis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet Lietuvoje diagnozuoti 45 meningokokinės infekcijos atvejai. Penki susirgusieji mirė. Pernai mūsų šalyje užregistruotos septynios mirtys nuo šios infekcijos.

ULAC medikai primena, kad  meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Tai ūmi bakterinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju. Ligos sukėlėjas – gramneigiama bakterija Neisseria meningitidis. Europoje labiausiai paplitę ir dažniausiai susirgimus sukelia B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens, žiemos, pavasario mėnesiais. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų – vidutiniškai 3-4 dienos.

Didesnę riziką susirgti meningokokine infekcija turi: rūkantys asmenys, vaikai kenčiantys nuo pasyvaus rūkymo, persirgus gripu ar kitomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, esant nusilpusiam imunitetui.

Simptomai: karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtempimas, sąnarių/raumenų skausmai, vaikams dar yra būdingas nuolatinis verksmas, atsisakymas valgyti/gerti, hemoraginis bėrimas.

Meningokokinės infekcijos epidemiologinės priežiūros, kontrolės ir diagnostikos rekomendacijos:

Ligonio izoliavimas. Nustačius arba įtarus susirgimą meningokokine infekcija, sergantysis izoliuojamas iki 24 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Praėjus šiam laikotarpiui, sergantysis tampa nepavojingas aplinkiniams.

Artimą sąlytį su ligoniu turėjusiems asmenims rekomenduojama profilaktika. Chemioprofilaktika skiriama asmenims, kurie turėjo glaudų sąlytį su ligoniu 7 dienų laikotarpiu iki pirmųjų ligos simptomų, kol jam dar nebuvo skirti antibiotikai arba nuo jų vartojimo pradžios buvo praėję mažiau kaip 24 val.
Artimą sąlytį su ligoniu turėjusių asmenų grupei priklauso: šeimos nariai; asmenys, gyvenantys ir miegantys toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose ir kt.); kiti asmenys, turėję artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t.y. gaivinimas „burna į burną“, intubacija ir kt.).

Jei yra praėję 10 ar daugiau dienų nuo kontakto su susirgusiuoju, antibiotikai neskiriami.

Dėl chemioprofilaktikos paskyrimo artimai kontaktavusius asmenis būtina nedelsiant nukreipti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Stebėjimas. Artimą sąlytį turėjusiems asmenims pateikiama trumpa informacija apie ankstyvuosius meningokokinės infekcijos simptomus ir patariama 10 dienų po paskutinio kontakto su susirgusiuoju stebėti sveikatos būklę (kasdien matuoti kūno temperatūrą). Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stipriam galvos skausmui, sprando nelankstumui, vėmimui, hemoraginiam odos bėrimui) būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Nosiaryklės mėginių bakteriologiniai tyrimai sąlytį turėjusiems asmenims nėra tikslingi ir nerekomenduojami.

Vakcinacija sąlytį turėjusiems asmenims nerekomenduojama.

Aplinkos nukenksminimas. Patalpų dezinfekcija nerekomenduojama (meningokokai aplinkoje greitai žūsta). Tačiau būtina užtikrinti tinkamą patalpų valymą ir vėdinimą, ypač jei jose gyvena ar dirba daug žmonių.

Vakcinacija

  • Vakcina nuo meningokokinės infekcijos B tipo  sukėlėjo 2013 m. sausio 14 d.  registruota Europos vaistų agentūroje, todėl ji tiekiama Lietuvoje.
  • Lietuvoje nuo meningokokinės B infekcijos pradėti skiepijimai 2014 m. ir paskiepyti 338 vaikai, o 2015 m. paskiepyti 1045 vaikai (tėvų ar globėjų lėšomis).
  • Ši vakcina patvirtinta Europos Komisijos ir leidžiama ja skiepyti vaikus nuo 2 mėnesių amžiaus ir vyresnius asmenis.
  • Vakcina nėra finansuojama Valstybės lėšomis.
Tėvams ar globėjams pageidaujant  paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikia kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Nes tik šeimos gydytojas ar pediatras įvertinęs Jūsų vaiko/suaugusio asmens sveikatos būklę – gali nuspręsti ar vaikas/suaugęs asmuo gali būti paskiepytas.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau