Argentinietis panevėžiečiams padeda pažinti tango kultūrą

Argentinietis panevėžiečiams padeda pažinti tango kultūrą

Arneta MATUZEVIČIŪTĖ / Arnetos MATUZEVIČIŪTĖS nuotr.

Kaitinantis kraują ir liepsnojantis aistra – taip dauguma įsivaizduoja tango šokį. Tačiau išvydę poras besisukančias argentinietiško tango ritmu įmantrių pakėlimų ar ugningų sukinių nepamatytumėte, jei stebėtume socialinį tango. Įtrauktas į UNESCO nematerialaus žmonijos paveldo sąrašą, tango yra socialinis šokis, pradžioje niekintas aristokratų. Argentinietiškas tango išryškina vyriškas savybes vyrams ir moteriškas – moterims, moko tolerancijos, išklausymo ir supratimo.

„Tai – nėra tik šokis, tai – Rio de la Plata regiono kultūra“, – tikina argentinietis Ariel Ramirez, kuris Panevėžyje nuo rudens vidurio – dažnesnis svečias.

Jau kurį laiką kelionių ir sveikatingumo klube „Vidmavita“ vyksta argentinietiško tango  praktikos. Nuo spalio ten besiburiančias poras moko tango mokytojas ir šokėjas, Argentinietiško tango mokytojų/šokėjų/choreografų asociacijos (AMBCTA) Buenos Airėse narys, Lotynų Amerikoje ir Europoje žymus bandonijos virtuozas, muzikas, kompozitorius A. Ramirez.

BIC

Tango pamokos tiesiai iš Argentinos

Ariel Ramirez gimė ir užaugo Argentinoje. Nors sveikinasi lietuviškai, pasakojimą apie tai kaip atsidūrė Lietuvoje jis tęsia ispaniškai. Susikalbėti padeda Tango kultūros erdvės „EL TANGO CLUB Espacio Cultural“ Kaune įkūrėja Milda Balandytė.

Ariel atvirauja, kad pirmiausia vaikystėje jis pamilo muziką ir tik vėliau atrado šokį. Kaip sako jo buvęs tango mokytojas, šiuo metu Argentinoje A. Ramirez  yra bene vienintelis meninikas ir tango mokytojas ir šokėjas, ir bandonijos virtuozas (bandonija – svarbiausias tango muzikos instrumentas).

„Gimiau menininkų šeimoje. Mama – argentinietiško folkloro dėstytoja, o tėtis – gitaristas. Mūsų namuose nuolatos sukinėjosi žymūs muzikantai, televizijos bei radijo laidų vedėjai, įvairūs menininkai. Vienas jų labai puikiai grojo bandonija“, – pasakoja menininkas.

Būdamas dešimties pradėjęs mokytis groti bandonina , jis tik paauglystėje panoro išmokti šokti.

„Nors kas kartą suskambus valso muzikai turėdavau šokti su mama, būdamas mažas tuo nesusižavėjau. Matyt, reikėjo paskatos, – šysposi Ariel. – Kartą į akį krito mergina, kuri lankė mamos vedamas šokių pamokas. Jas pradėjau lankyti ir aš. Ta mergina netapo mano panele. Bet lankydamas šokio pamokas daug geriau pažinau šokį.“

Viskas pasikeitė, kai muzikas persikėlė gyventi į Buenos Aires. Norėdamas patobulinti bandonijos grojimo techniką bei tango šokį jis  atsidūrė aplinkoje, kuri buvo neatsiejama nuo muzikos bei tango. Šokdamas Buenos Airėse suprato, kad jo tango šokiui trūksta techniškumo.

„Tik tada supratau, kad 15 metų šokau blogai. Mano šokio technika buvo paviršutiniška. Ten sutikau žmogų, kuris mane išmokė tango šokti taip, kaip moku dabar. Tango šokimo technikos mokiausi trejus metus. Daug dėmesio skiriau judesio logikai, kūnų dialogui bei estetikai. Tuo etapu derinau bandonijos grojimo technikos mokymąsi, tango šokimo technikos mokymąsi bei koncertinius turus su žymiais atlikėjais keliaujant per savą šalį ir visą Lotynų Ameriką. Tačiau tango mokymasis niekada nesibaigia. Savo mokytojo dėka išmokau šokti argentinietišką tango techniškai. Šiomis žiniomis dalinuosi ir Lietuvoje. Mokant tango dalinuosi ir tuo, ką dažniausiai nutyli šokėjai – pasakoju apie muzikinę šokio pusę bei kaip ją interpretuoti“, – tikina pašnekovas.

Gyvenimo vingis į Europą

Visus tuos metus Ariel iš rankų nepaleido bandoninos. Jam jau būnant 20-ties jo muzikinis talentas buvo pastebėtas: pažiro įvairūs apdovanojimai įvairiuose festivaliuose Argentinoje ir kitose Lotynų Amerikos šalyse. Gastrolės bei koncertai tapo gyvenimo kasdienybe. Vieno 47-ių dienų turo po Venesuelą metu jis susipažino su muzikantais iš Lenkijos, kurie jį pakvietė tango muzikos ir šokio koncertiniams turams į šią šalį. Ariel sutiko.

2010 metais jis atvyko į Lenkiją. Koncertinių turų metu jį išgirdo įrašų studijos atstovai ir pasiūlė jam įrašyti tango muzikos diską. Taip Ariel liko Lenkijoje metams, kol buvo išleistas jo diskas, pirmą kartą įrašytas Europoje su lenkų muzikais.  Vėliau įrašų kompanija pasiūlė jam įrašyti dar vieną tango muzikos diską. Argentinietis pasiliko vėl.

„Taip metai po metų laikas tirpo, o aš tęsiau viešnagę Europoje, derindamas dvi savo aistras – muziką ir šokį – koncertuodamas prestižiniuose koncertuose filharmonijose, koncertų salėse, teatruose bei vesdamas tango seminarus skirtingose šalyse“, – pasakoja Ariel.

Net ir daug žinodamas apie tango pašnekovas sako, kad neįmanoma žinoti visko, nes tai – be galo didelė kultūra.

„Dauguma žmonių galvoja, kad tango – tik šokis. Girdžiu daug mitų. Dauguma žmonių sako, kad žino viską. Turbūt neužtektų viso gyvenimo sužinoti viską apie šią kultūrą“, – sako menininkas.

Padeda praskleisti paslapties šydą

Tango nėra vien tik žanras. Tai – Rio de la Plata regiono, esančio tarp Buenos Airių (Argentina) ir Montevideo (Urugvajus), folkloro dalis. Graikų kalba folklore reiškia „žinoti apie kaimą“. Tai ne tik šokis ar muzika, tai ir kalba, ir gastronomija, humoras ir pan. Visa tai sukuria visumą, kuri yra tokia didelė, kad jai pažinti nepakatų gal ir viso gyvenimo.

„Aš nešoku taip, kaip kiti argentiniečiai. Tie kiti argentiniečiai irgi nešoka kaip aš ar kiti argentiniečiai. Judesiai priklauso nuo ūgio, svorio, temperamento. Tango yra puiki priemonė pamatyti koks iš tiesų yra žmogus“, – atkreipia dėmesį tango mokytojas.

Jis priduria, kad dauguma galvoja, jog tango yra tik žingsniai ar figūros.

„Prieš šokį daug ankščiau atsirado muzika. Juk neįmanoma judėti pagal muziką, kuri neegzistavo. Labai svarbu pažinti muziką, jeinorima  šokti. Reikia mokėti klausyti, ją interpretuoti. Reikia mokėti prisitaikyti prie muzikos, nes ji prie šokėjo neprisitaikys, – pasakoja Ariel. – „Norisi, kad žmonės pažintų visą tango kultūrą, pažintų tikrąjį tango šokį. Tuo tikslu Kaune atsirado tango kultūros erdvė su muziejumi ir jame esančiomis autentiškomis tango kultūros relikvijomis.“

Ariel gyvenimo ritmas įtemptas. Menininkas dedikuoja save muzikai ir tango šokiui. Jis koncertuoja grodamas bandolina su savo tango orkestru, solo programa bei įvairiais muzikiniais projektais. Taip pat veda tango seminarus. Šią savaitę jis Lietuvoje, o kitą Rusijoje, Lenkijoje ar Prancūzijoje. Nepamiršta aplankyti ir gimtųjų namų Argentinoje.

„Šiuo metu aš čia – Lietuvoje – o rytoj tai gali būti jau visai kita šalis. O apsilankymai Panevėžyje man yra galimybė atsipalaiduoti. Darbas ir yra mano pomėgis, todėl nei laiko, nei jėgų tam negaila. Atminkite, tango yra socialinis šokis. Jame svarbiausia susitikimas su žmonėmis, bendravimas, gera nuotaika ir tik tada šokis. Tai Panevėžyje, vesdamas pamokas bei dalyvaudamas jų tango renginiuose, ir atrandu“, – šypsosi pašnekovas.

AIK

Kraujo labaratorija

NKC

JUKmedia

Lazy Monkey

Tattoo

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.