11.5 C
Panevėžys
Penktadienis, 17 rugsėjo, 2021

Archeologai ruošiasi tyrinėti Aukuro kalno piliakalnį Kernavėje

AutoriusBNSFotoBNS

Vilniaus universiteto (VU) archeologai ruošiasi tirti Aukuro kalno piliakalnį Kernavėje, pranešė aukštoji mokykla.

Archeologo Gintauto Vėliaus vadovaujama mokslininkų grupė planuoja per trejus metus atlikti visapusiškus tyrimus.

Anot pranešimo, Lietuvoje tokio pobūdžio kompleksiniai ir tarpdisciplininiai archeologiniai, geofizikiniai, archeobotaniniai, paleozoologiniai tyrimai, apimantys ilgą priešistorės tarpsnį bei pirmuosius valstybės šimtmečius, bus atliekami pirmą kartą.

„Šiandieniniame moksle piliakalniai suvokiami ne tik kaip gynybiniai įrenginiai, bet ir kaip puikūs tam tikros epochos socialinės ekonominės sistemos indikatoriai. Detali piliakalnių medžiagos analizė neretai tampa pagrindiniu priešistorinių bendruomenių socialinio kraštovaizdžio rekonstravimo įrankiu“, – sakė G. Vėlius.

Anot jo, pagrindinė šio projekto idėja – remiantis tyrimais konstatuoti bei tiksliai chronologizuoti piliakalnių funkcinės paskirties bei juose vykdytų veiklų raidą geležies amžiuje bei pirmaisiais Lietuvos valstybės šimtmečiais ir kartu atskleisti Rytų Lietuvos pilkapių kultūros – geografinio ankstyvosios valstybės branduolio, apgyvendinimo sistemų bei gynybinių įrenginių – piliakalnių funkcinės raidos modelį.

Tyrimus finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Pasak VU pranešimo, Aukuro kalno piliakalnio Kernavėje tyrimas reikšmingas daugeliu prasmių. Mat jis naudotas ilgą priešistorės laikotarpį ir todėl atspindi tiek priešistorinius regiono apgyvendinimo procesus, tiek pirmųjų valstybės šimtmečių – XIII–XIV amžių, vieno svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galios centrų istoriją.

Kitose ankstyvuosiuose Lietuvos centruose – Trakuose ir Vilniuje – tokio tęstinumo nėra. Valstybingumo pradžią menantys XIII amžiaus kultūriniai sluoksniai Vilniuje  suardyti vėlesnių urbanistinių procesų, o Senųjų Trakų ir Trakų pusiasalio piliavietės įrengtos iki tol neapgyvendintose teritorijose.

XIII amžiuje Kernavė buvo vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonominių ir politinių centrų. Ji vadinama pirmąja Lietuvos sostine.

Dabartinė Kernavės archeologinė vietovė – Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas – nuo 2004 metų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kompleksą iš viso sudaro penki piliakalniai.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Archeologai šiemet atkasė centrinę Didžiosios sinagogos Vilniuje dalį

confident-noyce

Merkinės piliakalnio lankytojai įspėjami nuo jo nusileisti laiptais, o ne šlaitu

confident-noyce

Kernavės piliakalniams tvarkyti numatyta skirti 360 tūkst. eurų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau