Arbatpinigius jau galima palikti ir telefonu, bet dėl to kenčia padavėjai

Arbatpinigius jau galima palikti ir telefonu, bet dėl to kenčia padavėjai

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt / Pixabay.com nuotr.

Palikti arbatpinigių Lietuvoje galima ne tik grynaisiais, bet galimybė už aptarnavimą atsidėkoti banko kortele per trejus metus taip ir neprigijo. Dabar kavinių darbuotojų viltis – jei klientai neturi grynųjų, arbatpinigių gauti telefonu. Mokesčių inspekcija sako, arbatpinigių sumos Lietuvoje kuklios, bet apmokestinamos. Ekspertų teigimu, gauti arbatpinigių ne grynaisiais personalą labiausiai motyvuotų kuo mažesni mokesčiai.

Išgėrus kavos, palikti arbatai. Kodėl gi ne. Bet paprastai, padavėjai sako, arbatpinigių žmonės palieka papietavę. Dažniausiai – grynaisiais, 5 arba, kaip numato nerašyta taisyklė, 10 proc. nuo sumos sąskaitoje. Bet dalis žmonių Lietuvoje su savimi nesinešioja grynųjų, esą ypač didmiesčiuose. Be padėkos tada lieka ir padavėjai.

„Iš tiesų tu pats nesmagiai jautiesi, kai negali palikti arbatpinigių, jeigu tave puikiai aptarnavo“, – sako Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

BIC

Bankai yra pasiūlę galimybę arbatpinigių palikti mokant kortele, bet naudojamasi tuo menkai. Technologinė naujovė esą neprigijo dėl dviejų minusų: arbatpinigiai atitenka ne tam, kam konkrečiai jie paliekami, ir dėl apmokestinimo.

„Kai kas naudojasi, bet ne daug kas. Kadangi arbatpinigius palikus su bendra sąskaita, arbatpinigiai nukeliauja į įmonę ir laukia ilgas kelias – sumokami visi mokesčiai, kurie siekia apie 50 proc. ir daugiau. Tokiu būdu motyvacija darbuotojui lieka tokia irgi 50 proc.“, – aiškina E. Šiškauskienė.

Dabar palikti arbatpinigių jau galima telefonu.

„Sukūrėme sprendimą, kuris leidžia palikti arbatpinigius tiesiai aptarnaujančiam personalui, realiu laiku gavėjo vardu yra sumokami mokesčiai ir deklaruojami mokesčiai mokesčių inspekcijoj – visi patenkinti. Visiems tai yra aktualu. Iš verslo organizavimo pusės tai yra galimybė padidinti pajamas aptarnaujančiam personalui, nedidinant savo kaštų“, – sako „MoQ“ rinkodaros vadovas Tomas Nemura.

Kavinių ir restoranų atstovai neslepia – palyginti kuklius atlyginimus gaunantys padavėjai į darbą viliojami būtent dosniais arbatpinigiais. Asociacija sako, kad ne kartą siūliusi arbatpinigių išvis neapmokestinti, kaip, pavyzdžiui, nepamokestinamos aukos bažnyčiai. Bet pritarimo tam nėra.

Ekspertų teigimu, gauti arbatpinigių labiausia apsimoka grynaisiais, tai pakeisti galbūt galėtų vienas mažesnis apmokestinimas, o ne skirtingi du, kaip yra dabar.

„Jeigu jie paliekami per įmonę, jeigu atsiskaitot, pavyzdžiui, kortele, tai traktuojama kaip darbo užmokesčio dalis. Ir iš euro arbatpinigių padavėjui tokiu atveju lieka apie 60 centų. Kita vertus, jeigu tai yra traktuojama kaip padėka padavėjui, tuomet atskaitoma iš jų 15 proc. GPM. Na, ir lieka 85 centai nuo kiekvieno euro, tai ženkliai didesnė suma“, – aiškina Laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.

Kiek mokesčių nuo arbatpinigių kasmet surenkama į biudžetą, mokesčių inspekcija neįvardija, bet sako, kad suma nedidelė.

AIK

Kraujo labaratorija

NKC

JUKmedia

Lazy Monkey

Tattoo

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.