Kas pirmiausiai šauna į galvą išgirdus žodį dykuma?
Tikėtina, kad pagalvosite apie saulę, smėlį ir menką lietų. Greičiausia, kad įsivaizduosite kaktusus, skorpionus, o galbūt ir kupranugarius bei oazes?
Tačiau tiesa yra ta, kad dykumos pasirodo visomis formomis ir dydžiais, kurie varijuoja priklausomai nuo pasaulio vietos.
Kaip visų Žemės klimato regionų atveju, jos pasižymi keliomis bendromis pagrindinėmis charakteristikomis: tuščia, nyki, sausa ir gyvybei nepalanki aplinka. Dėl šios priežasties jūs galite nustebti sužinoję, kad iš tiesų didžiausia pasaulyje dykuma – Antarktida.
Kas yra dykuma?
Dykuma yra regionas, kuris paprasčiausiai yra labai sausas, dėl to, kad sulaukia labai menko arba netgi visiškai jokio kritulių kiekio.
Kad būtų laikomas dykuma, regionas turi sulaukti mažesnio nei 250 milimetrų metinio kritulių kiekio lygio. Tačiau krituliai gali būti lietaus, sniego, dulksnos ar rūko pavidalo arba kitaip tariant, bet kokios vandens formos, pasiekiančios žemę iš atmosferos.
Dykumos taip pat gali būti apibūdinamos kaip teritorijos, kur daugiau vandens yra prarandama garavimo metu, negu jo iškrenta kritulių pavidalu. Tai neabejotinai taikoma regionams, kurie yra tapę „dykumėjimo“ taikiniu, kur kylanti temperatūra (pavyzdžiui, klimato kaita) lemia upių vagų sausėjimą, kritulių tendencijų pasikeitimus ir augmenijos nykimą.
Dykumos dažnai yra vienos karščiausių ir nesvetingiausių vietų Žemėje, pavyzdžiui, Sacharos dykuma Afrikoje, Gobio dykuma šiaurinėje Kinijoje ir Mongolijoje, Mirties Slėnis Kalifornijoje.
Visgi, šie regionai gali būti ir šalti, vėjo talžomi kraštovaizdžiai, kuriuose nesama jokio sniego – pavyzdžiui Antarktida ir Arktis.
Taigi apibendrinant, karštis su šio termino apibrėžimu turi mažai ką bendro. Būtų kur kas tiksliau pasakyti, kad dykumos charakterizuojamos menku arba visiškai nesamu drėgmės lygiu bei ekstremaliomis temperatūromis.
Be to, dykumos sudaro vieną trečdalį Žemės paviršiaus ploto, tačiau didžioji dalis jų aptinkama poliariniuose regionuose.
Didžiausia dykuma Žemėje
Kalbant iš grynojo ploto perspektyvos, Antarktidos dykuma yra didžiausia dykuma Žemėje, kurios plotą sudaro 13,8 milijonai kvadratinių kilometrų.
Antarktida yra šalčiausias, vienas labiausiai vėjuotų ir izoliuotų Žemės kontinentų, kuris laikomas dykuma dėl to, kad metinis kritulių kiekis čia gali būti mažesnis nei 51 mm.
Ją dengia nuolatinio ledo sluoksnis, sudarytas iš 90% viso Žemės gėlojo vandens. Vos 2% žemyno nėra uždengta ledu ir ši žemė yra ties pakrantėmis, kur visos gyvybės formos yra siejamos su gyvenimu sausumos plotuose (pingvinai, ruoniai ir skirtingos paukščių rūšys).
Likę 98% Antarktidos yra padengta ledu, kurio vidutinis storis siekia 1,6 km.
Čia nėra nuolatinių žmonių gyventojų, išskyrus nuo 1000 iki 5000 tyrėjų, apsistojusių tyrimų stotyse, išsisklaidžiusiose po skirtingas žemyno vietas, kurių didžiausia McMurdo stotis, Roso saloje.
Be riboto žinduolių skaičiaus, čia prisitaikė gyventi tik tam tikros prie šalčio pripratusios erkių, dumblių ir tundrinės augmenijos rūšys.
Nepaisant labai mažo kritulių kiekio, Antarktida vis tiek susiduria su smarkiomis vėtromis. Kaip ir vėjo audros dykumose, stiprūs vėjai čia pakelia sniegą ir sukelia pūgas. Šių audrų greitis gali pasiekti iki 320 km/val. ir tai viena iš priežasčių, kodėl šis žemynas yra toks šaltas.
Iš tiesų, žemiausia čia užfiksuota temperatūra buvo pasiekta Vostoko stotyje, Antarktidos platumoje. Naudojantis antžeminiais matavimais 1983 liepos 21 d. temperatūra čia pasiekė istorines žemumas –89,2 laipsnių šaltį.
Palydovinių duomenų analizė, 2010 m. rugpjūčio 10 d. taip pat Antarktidoje, fiksavo galimą –93,3 °C šaltį, tačiau šie rodmenys nebuvo patvirtinti.
Taigi, dykuma – tai nebūtinai vėjo nešiojamas smėlis, kaktusai ir kaitriai svilinanti saulė.