Panevėžio miesto valdžia triumfavusi dėl iš Šiaulių nukonkuruotos europinio geležinkelio „Rail Baltica“ vėžės, gali likti prie suskilusios geldos, nes Panevėžyje veikiausiai bus statoma tik saujeles žmonių išlaipinsianti ir įlaipinsianti keleivių stotis, o krovinius gabenantys traukiniai net nesustos, nes čia krovinių terminalo nebus.
Sušaukė neeilinį posėdį
Likus trims dienoms iki pirmojo naujos kadencijos Panevėžio miesto tarybos posėdžio, iš valdžios olimpo pasitrauksiantis konservatorių meras Vitalijus Satkevičius sušaukė neeilinį tarybos posėdį, kuriame turėjo būti priimtas kreipimasis į šalies Vyriausybę, Susisiekimo ministeriją, „Lietuvos geležinkelių“ bendrovę, kad projektuojant ir tiesiant europinę geležinkelio vėžę Panevėžyje ar šalia jo atsirastų ne tik keleivių stotis, bet ir krovinių terminalas.
Po beveik pustrečios valandos trukusio klausimo svarstymo, kadenciją baigiantys Panevėžio miesto politikai pritarė kreipimuisi į šalies valdžią, nors pelno besivaikančios bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir projekto „Rial Baltica“ atstovų aiškinimai kai kuriems Panevėžio politikams ir verslininkams, priminė vyresnių brolių pamokymus jaunyliams ar politinio biuro pasitarimus.
Meras V. Satkevičius dievagojosi, kad Panevėžio savivaldybė ir jis pats darė viską, kad tiesiant europinę vėžę Panevėžyje atsirastų ne tik keleivių stotis, bet ir krovinių terminalas, buvo teiraujamasi kokias namų užduotis Panevėžys turi atlikti, tačiau visada buvo nurodoma palaukti, nes neva nėra projekto nuo Kauno iki Latvijos sienos rengėjo.
Nustatė, kad europinis geležinkelis pro Panevėžį būtų gerokai efektyvesnis
V. Satkevičiaus teigimu, projektavimo darbus patikėjus anglų kompanijai „URS“, iš 11 stambiausių Panevėžio įmonių pateiktos veiklos analizės akivaizdu, kad krovinių terminalas Panevėžyje arba šalia jo yra reikalingas, nes juo naudotųsi ir kitos Aukštaitijos krašto įmonės.
Vėžės nuo Kauno iki Latvijos studiją atlikę „AECOM“ konsultantai nustatė, kad europinis geležinkelis pro Panevėžį būtų gerokai efektyvesnis nei per Šiaulius. Taip pat numatė, kad Panevėžyje turėtų būti krovinių perkrovimo terminalas ar logistikos stotis. Tačiau „URS“ kompanijos projekto vadovas Mantas Kaušylas konstatavo, kad konkreti terminalo vieta nenumatyta, o tik pažymėta.
Anot jo, dabar svarstomi du variantai ir, jei europinė geležinkelio vėžė eitų per Panevėžio laisvąją ekonominę zoną, ten vietos atsirastų tik keleivių stočiai, o ne krovinių terminalui.
Todėl siūloma geležinkelį pakreipti už Berčiūnų. Tam neva Panevėžio rajono valdžia neprieštarautų, o specialiojo plano rengimo darbai turėtų būti baigti iki šių metų pabaigos.
M. Kaušylas atkreipė dėmesį, kad pagal verslo pateiktus duomenis, 2014 metais krovinių srautas būtų siekęs 200 tūkst. tonų per metus, o pagal geriausias prognozes, jis per dešimtmetį išaugtų iki 300 tūkst. tonų.
Dar maždaug 30 proc. krovinių galėtų pateikti regiono įmonės, todėl optimistiškiausiai vertinant ir, jei nebus konkurencijos, terminalas atsipirktų per 14 metų.
„Lietuvos geležinkelių“ bendrovės atstovas Virginijus Jestremskas daugiau aiškino kokie darbai vyksta nuo Lenkijos pasienio iki Kauno. Anot jo, logistikos centras ar krovinių terminalas turi atitikti tam tikrus krovinių srautus. Jei per metus būtų 300 tūkst. tonų krovinių, per 5 paras iš Panevėžio išjudėtų tik 2 traukiniai. V. Jestremsko teigimu, prekiniai traukiniai vidutiniškai važiuotų 120, o keleiviniai – 240 kilometrų per valandą greičiu.
Savivaldybė privalo parengti bendrąjį ir detalųjį planus
Dar labiau Panevėžio politikus ir verslininkus įkaitino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas, „Rail Baltica“ projektų direkcijos vadovas Zenonas Kaminskas. Jis aiškino, kad pagal dar 2013 metų spalį Panevėžio miesto tarybos patvirtintą strateginį planą turėjo būti parengti geležinkelio mazgo įrengimo galimybių studija, pagal kurią krovinių terminalo ar logistikos centro infrastruktūra turėtų atsirasti verslo dėka.
Z. Kaminskas konstatavo, kad nelaukdama metų pabaigos savivaldybė privalo parengti bendrąjį ir detalųjį planus bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, numatyti terminalo prisijungimo prie europinės vėžės atšakas ir tada, jei viskas bus padaryta, bus sprendžiama ar panevėžiečių siūlymas bus įtrauktas į bendrą projektą.
Panevėžyje pramonė auga sparčiausiai Lietuvoje
Į kitą susitikimą vėlavę Panevėžio pramonės, prekybos ir amatų rūmų vadovai Sigitas Gailiūnas ir Visvaldas Matkevičius, girdėdami „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės atstovų kalbas, vos nepaliko posėdžių salės. Anot jų, visą laiką žadėję, kad krovinių terminalas Panevėžyje bus ir jis bus įrengtas valstybės lėšomis, dabar kalbama tik apie Kauną, Marijampolę, Vilnių.
Verslininkų atstovai taip ir neišgirdo, už kieno pinigus bus įrengiamas Kauno terminalas, kokios yra atšakos tiesimo iki Vilniaus perspektyvos, kodėl deklaruojama tolygi Lietuvos regionų plėtra nevyksta.
S. Gailiūno teigimu, nei Panevėžiui, nei regionui nereikia, kad greitaeigiai traukiniai prašvilptų net nesustoję. Anot jo, tikėtina, kad krovinių srautai būtų gerokai didesni, tačiau verslas nesuspėjo pateikti savo skaičiavimų.
Panevėžio pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas akcentavo, kad Panevėžys visada buvo pramonės miestas ir ji auga sparčiausiai Lietuvoje.
Po audringų ginčų iš valdžios besitraukianti Panevėžio miesto taryba įsipareigojo kuo greičiau parengti galimybių studiją. Nors šie rūpesčiai (ir finansų paieškos) teks naujos kadencijos tarybai.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Kvedaras JP prasitarė, kad porą metų savivaldybėje buvo puikiausiai žinoma apie būtinybę rengti studiją, tačiau tam vis neatsirasdavo pinigų.