Pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja jaunuolių, turinčių psichologinės raidos, elgesio ir emocijų sutrikimų, kurie prasideda vaikystėje ir paauglystėje. O vienas iš didesnių jaunimo nusiskundimų – vis užplūstantis nerimas. Anot vaiko teisių gynėjų, nerimas – tai ne žmogaus „gedimas“, o kūno ir proto ženklas, kad kažkas viduje prašo dėmesio ir pokyčių. Kaip nerimą įveikti, pataria vaiko teisių vyr. specialistė, psichologė Brigita Kudarauskienė.
„Šiandien vis dažniau girdime žodžius „nerimas“ ar „nerimo ataka“. Tai frazės, kuriomis žmonės dažniausiai bando įvardinti stipraus nerimo epizodus ar panikos priepuolius. Daug žmonių patiria šiuos jausmus, todėl gali pasirodyti, kad tai tapo mūsų kasdienybe. Bet ar tai reiškia, kad su mumis kažkas blogai? Iš tikrųjų ne. Jausti nerimą yra visiškai normalu, o nerimo ataka nėra tai, ko turėtume gėdytis. Tai tiesiog ženklas, kad mūsų kūnas ir protas pavargo, kad kažkas viduje prašo mūsų dėmesio ar poilsio. Dažnai taip nutinka, kai ilgai patiriame stresą ar labai daug dirbame“, – pataria vaiko teisių gynėja bei psichologė Brigita Kudarauskienė.
Nerimą gydo saugumo jausmas
Ypač sudėtingu ir iššūkiu kupinu laiku gali tapti paauglystė. Šiuo gyvenimo tarpsniu ypatingai svarbus vaikų santykis su tėvais. Svarbu, kad jie savo paauglį išklausytų, palaikytų, priimtų su visomis jo problemomis, gilintųsi į jo sunkumus ir padėtų juos spręsti.
Tėvams vaiko teisių gynėja B. Kudarauskienė pataria sukurti saugią, palaikančią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi išklausytas ir suprastas. Saugioje aplinkoje būdamas vaikas lengviau galės kalbėti apie savo jausmus, išgyvenimus. Tiesa, gali tekti paskatinti jaunuolį atsiverti, padrąsinti, tačiau neskubėkite siūlyti sprendimų – tiesiog išklausykite.
Be to, pašnekovė ragina užtikrinti, kad vaikas laikytųsi dienos režimo, gautų pakankamai poilsio, sveikai maitintųsi ir turėtų galimybę aktyviai leisti laiką: „Tačiau jeigu nerimo simptomai nepraeina, nedelskite ir kreipkitės į specialistą: psichologą ar psichiatrą.“
Žinutė jaunimui: „esi ne vienas“
Vaikams ir paaugliams vaiko teisių gynėjai siunčia kelias svarbiausias žinutes: „Pirmiausia, nepamiršti, kad nesi vienas. Net jeigu šiuo metu jautiesi blogai, tai praeis. Svarbu rasti patikimą žmogų, su kuriuo būtų galima pasikalbėti. Tai gal būti mama, tėtis, mokytojas, močiutė ar kitas suaugusysis, kuriuo pasitiki. Jeigu gėda ar bijai kreiptis į artimiausius, visada gali kreiptis į vaiko teisių gynėjus ir psichologus, dirbančius pagalbos linijose. Jie tave išklausys ir padės.“
Psichologė tikina, kad atviras dalijimasis su artimaisiais ar bendraminčiais gali tapti svarbiu žingsniu į savipagalbą. Kai žinome, kad nesame vieni, tampa lengviau.
Be to, B. Kudarauskienė pastebi, kad emocijas priimti ramiai padės ir kvėpavimo pratimai. Jie gali nukreipti mintis nuo išorinio streso: „Kai kvėpuoji lėtai, ramiai, kūnas nusiramina, o mintys pasidaro aiškesnės. Reikia prisiminti, kad jausmai nėra priešai. Jie mums padeda suprasti, ko mums reikia. Kai suprantame savo jausmus, galime geriau savimi pasirūpinti.“
