Lietuva tampa saulės energetikos plėtros pavyzdžiu Baltijos šalyse. APVA parama saulės elektrinėms yra vienas svarbiausių veiksnių skatinančių šią transformaciją. Tačiau svarbu įvertinti – ar ši parama daro ilgalaikį poveikį ir kiek ji prisideda prie šalies tikslo tapti žalesne bei energetiškai nepriklausoma.
Saulės elektrinių augimas Lietuvoje
Per pastaruosius metus saulės elektrinių Lietuvoje įrengimas pasiekė įspūdingus skaičius. APVA duomenimis – 2023 m. šalyje veikė daugiau nei 50 000 saulės elektrinių, o jų galia viršijo 900 mw. Lyginant su 2020 m. – tai yra daugiau nei triskart didesnis augimas. Tokio tempo pagrindas – valstybinės paramos schemos, kurios padengia iki 30–40% įrengimo išlaidų.
Didžiuosiuose miestuose, kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – gyventojai aktyviausiai pasinaudoja parama. Tuo tarpu regionuose, pvz., Alytuje ar Telšiuose, pastebimas stabilus, bet lėtesnis augimas, dažnai apsiribojantis dalyvavimu saulės parkuose.
Kiek energijos gamina Lietuva?
Pagal 2023 m. Lietuvos energetikos agentūros ataskaitą – apie 20% suvartojamos elektros šalyje jau pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių iš kurių apie 5% generuoja saulės elektrinės. Nors šie skaičiai rodo aiškų progresą, jie taip pat kelia klausimą – ar APVA parama saulės elektrinėms yra pakankama, kad Lietuva galėtų greičiau pereiti prie visiškos žaliosios energetikos. Daugiausia energijos pagaminama vasarą, tačiau šaltuoju metų laiku vis dar susiduriama su energijos stygiumi, kurį tenka kompensuoti importu.
Problemos ir iššūkiai
Nors parama leidžia tūkstančiams gyventojų įsirengti saulės elektrines – ji nėra prieinama visiems. Daugiabučių gyventojai, žemesnes pajamas turintys žmonės ir ūkininkai – dažnai susiduria su biurokratinėmis kliūtimis arba negali investuoti reikalingų pradinių lėšų. Be to, vis dar trūksta išmanių energijos kaupimo sprendimų, kurie leistų efektyviau naudoti pagamintą elektros energiją ištisus metus.
Lietuvos institucijų iniciatyvos
Valstybinės institucijos (tokios kaip Lietuvos energetikos ministerija ir APVA) aktyviai plečia saulės energetikos programas. Viena iš naujausių idėjų – skatinti kolektyvinių saulės elektrinių įrengimą daugiabučiuose, kurios leistų miestų gyventojams tiesiogiai naudotis saulės energija. Taip pat svarstoma – kaip didinti energijos kaupimo technologijų prieinamumą, kad pagaminta energija būtų naudojama efektyviau.
Ar Lietuva tapo žalesnė?
APVA parama neabejotinai prisidėjo prie Lietuvos žaliosios energetikos plėtros, tačiau norint pasiekti tikrą proveržį – būtina spręsti sistemines problemas. Saulės energetika yra tik dalis tvarios ateities sprendimų, tačiau jos plėtra jau dabar keičia šalies energetinį veidą. Žaliosios ekonomikos sėkmė priklauso nuo to – ar paramos programos taps dar labiau prieinamos, o sukurtos sistemos – efektyvesnės ir įtraukesnės.
Žvilgsnis į ateitį – ko reikia, kad būtume lyderiai?
Norint, kad Lietuva taptų atsinaujinančios energetikos lyderė regione – būtina stiprinti ilgalaikes investicijas į technologinę plėtrą ir švietimą. Vis daugiau šalių, tokių kaip Vokietija ar Nyderlandai, įgyvendina energijos kaupimo sprendimus, kurie leidžia pagamintą elektros perteklių kaupti ir naudoti tada, kai saulės mažai.
Lietuvai taip pat būtina skatinti tokias inovacijas ir užtikrinti, kad jos būtų finansiškai prieinamos tiek privatiems asmenims, tiek verslui. Be to, reikalingi paprastesni paramos teikimo mechanizmai, kurie mažina biurokratiją ir skatina dar daugiau gyventojų pasinaudoti žaliosios energetikos galimybėmis.
Visuomenės sąmoningumas – žaliosios ateities pagrindas
Lietuvos kelias į žaliąją energetiką priklauso ne tik nuo valstybės paramos, bet ir nuo visuomenės sąmoningumo. Švietimas apie atsinaujinančios energijos naudą ir paprastus būdus sumažinti savo anglies dvideginio pėdsaką yra būtinas norint pasiekti ilgalaikį pokytį. Parama saulės elektrinėms – tai tik dalis sprendimo. Tik suderindami technologijas, valdžios iniciatyvas ir žmonių aktyvumą – galime sukurti tvarią energetikos sistemą, kuri būtų naudinga visai šalies ekonomikai ir aplinkai.
