Didysis barjerinis rifas susideda iš beveik 3000 atskirų rifų, kuriuos papildė dar vienas.
Ką tik aptiktas rifas yra geros būklės nepaisant to, kad nemaža dalis didžiojo barjerinio rifo sparčiai blunka.chmidto vandenyno institutas, šiuo metu vykdantis 12 mėnesių misiją po menkai ištirtus vandenis aplink šiuos rifus, padarė nuostabų atradimą – aptiko dar vieną atskirą rifą.
Jis yra 1,5 kilometro ilgio, bet gana siauras, kylantis į 500 metrų aukštį – t. y. aukštesnis už Niujorko „Empire State Building“.
Greta jo išsidėstęs nedidelis rifas, 300 metrų ilgio ir tik 15 metrų pločio, esantis vos 40 metrų žemiau vandens paviršiaus.
Rife aptikta gausybė koralų. Nors Schmidto vandenyno instituto komanda panaudojo povandeninį nuotoliniu būdu valdomą robotą „SuBastian“, kad pakiltų į rifo viršūnę, ji neturėjo galimybės nustatyti jame esančių gyvybės formų.
Nepaisant to, dr. Robinas Beamanas iš Jameso Cooko universiteto sakė, kad rifas atitinka visus pagrindinius klestinčio tropinio rifo parametrus su „kietaisiais koralais, minkštaisiais koralais, žuvimis ir rykliais“.
Iš tiesų, naujame rife gyvybė yra tokia gausi, jog tyrimo komandos narys Mardi McNeilas iš Kvinslando technologijos universiteto, tai įvardijo kaip „žuvų ir ryklių pūgą“.
Visiškai priešinga situacija seklių vandenų rifuose, esančiuose Didžiojo barjerinio rifo šiaurinėje zonoje, kuri dar neatsigavo po masinio koralų blukimo 2016 metais.
Tai gali būti daugiau nei vienkartinis atvejis. McNeilas aiškino, kad negilius rifus supa vanduo, kuris kelia nerimą.
Tai kelia didelę grėsmę, ypač šiauriniame Didžiojo barjerinio rifo gale, kur koralai yra arti jų šiluminės ribos.
Viena teorija teigia, kad giliavandeniai rifai galėtų veikti kaip rezervatas rūšims, negalinčioms išgyventi karštesnėmis sąlygomis kitur.
Tai, kad kažkas tokio reikšmingo galėjo būti taip ilgai prie Kvinslando pakrantės, niekam nepastebint, rodo, kad mūsų žinios apie jūros dugną yra labai ribotos, – sakė dr. Beamanas.