Šiemet nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – 260 eurų. Nurodyta suma turėtų padėti nustatyti, ar šalyje socialinės paramos dydžiai atitinka minimalius vartojimo poreikius. Vilniaus universiteto dėstytoja, apskaičiavusi MVPD, Jekaterina Navickė sako, jog tai riba, žemiau kurios neturėtų gyventi nė vienas Lietuvos gyventojas: „Tai nėra oraus pragyvenimo riba, tai yra pačios minimaliausios lėšos, kurias turėtų gauti kiekvienas pilietis.“
Krepšelis sudarytas iš dviejų dalių
Krepšelį sudaro dvi dalys: maisto poreikiams skiriama 40 procentų sumos, ne maisto poreikiams – 60 procentų sumos. Maisto poreikių dalis apskaičiuota pagal Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ir Vyriausybės nutarimu patvirtintą minimalų maisto krepšelį.
Šis maisto krepšelis sudarytas konsultuojantis su mitybos ir sveikatos specialistais. „Yra įtrauktos įvairios maisto produktų grupės, apskaičiuota pagal Statistikos departamento pateiktas vidutines produktų kainas, pagal jas ir įvertinta MVPD maisto dalies suma“, – sako J. Navickė.
Sudaryti ne maisto poreikių dalį šiek tiek sudėtingiau, kadangi kiekvieno žmogaus poreikiai labai skirtingi. Kad būtų apskaičiuota teisingai, remiamasi namų ūkio biudžeto tyrimais, kuriuos Lietuvoje atlieka Statistikos departamentas.
„Tyrimo metu yra renkami duomenys apie namų ūkio biudžetus, išlaidas, kurias patiria žmonės. Jie pildo išlaidų dienoraščius. Pagal gautus tyrimo duomenis yra stebima, kiek žmonės, kurie maistui išleidžia maždaug tiek, kiek yra minimalus krepšelis (galima 15 proc. paklaida į abi puses), išleidžia visiems kitiems ne maisto poreikiams“, – sako pašnekovė.
Į krepšelį būsto išlaikymas neįeina
Krepšelio sudarymo formulėje galima pasigesti būsto nuomos ar išlaikymo sumos. Anot J. Navickės, tokio dydžio, tinkančio visiems Lietuvos gyventojams, įtraukti būtų neįmanoma. „Akivaizdu, kad žmonių poreikiai yra labai skirtingi. Pavyzdžiui, nuomos išlaidos Vilniuje ar kitame mieste bus labai skirtingos. Mes nediferencijuojame žmonių, ar jie gyvena mieste, ar kaime“, – sako ji.
Socialinių mokslų daktarė teigia, jog Lietuvos socialinės paramos sistemoje yra nuomos išlaidų kompensacijos, jos yra pritaikytos pagal nuomos dydį konkrečioje savivaldybėje.
Ribos nesiekia beveik 5 proc. Lietuvos gyventojų
Statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais šalyje 4,9 procentai gyventojų gyveno absoliučiame skurde ir jų pajamos nesiekė nustatytos 260 eurų sumos.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog minimalių vartojimo poreikių dydis nesprendžia skurdo problemos, o yra pagalbinis įrankis socialinių išmokų dydžiui nustatyti: „Kai mes turime skaičių, jis padeda identifikuoti, kokia dalis žmonių yra absoliučiame skurde, ir su tuo susieti priemones, kurios gali padėti mažinti skurdo lygį.“
Jam antrina ir J. Navickė: „Dažnai yra painiojamas šis dydis su kažkokia suma, už kurią gali pragyventi minimaliai, bet iš tikrųjų Lietuvoje tai yra traktuojama kaip absoliutaus skurdo riba. Riba, žemiau kurios neturėtų Lietuvoje nė vienas žmogus gyventi.“
Krepšelio dydis kasmet keičiasi
T. Povilauskas sako, jog ateityje minimalių vartojimo poreikių dydis didės: „Pavyzdžiui, skaičiuojant kitų metų krepšelį, bus atsižvelgiama į šių metų infliaciją. Ji paspartėjo, tai, žinoma, dėl kylančios infliacijos kils ir krepšelio suma.“
Krepšelis yra perskaičiuojamas kasmet ir keičiasi ne tik jo dydis, bet ir produktai, kurie įeina į formulę. Anot J. Navickės, pati sudarymo metodika nesikeičia, bet kinta maisto produktų krepšelis: „Keičiasi žmonių įpročiai, ne tik pramogos, bet ir tai, kokius produktus valgo. Pavyzdžiui, ankstesniame krepšelyje buvo labai daug bulvių, dabar krepšelis yra koreguojamas.“
Gyventojų namų ūkio biudžeto tyrimas, pagal kurį apskaičiuojamas MVPD, turėjo būti atliktas pernai, tačiau dėl COVID-19 pandemijos buvo atidėtas, todėl bus atliekamas šiais metais.
