Šv. Velykos – didžiausia pavasario šventė. Jas sutinkame ne tik margindami kiaušinius, bet ir namus puošdami verbų šakelėmis, žalumynais. Deja, kai kas savo velykiniam stalui pagražinti miške prisirauna pataisų.
Šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20–30 metų.
Mūsų šalyje auga šešių rūšių pataisai. Dvi iš šių rūšių – patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris – įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Dauguma žmonių šių visžalių augalų nepažįsta, todėl juos raunant Velykoms gali nukentėti patys rečiausieji.
Išskyrus pataisų rūšis, įrašytas Į Lietuvos Raudonąją knygą, visi kiti pataisai yra įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą bei Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašą.
Deja, nors pataisų plotai miškuose kasmet mažėja, turgavietėse vis tiek pasirodo prekeivių, siūlančių už kelis eurus įsigyti pluoštelį sodriai žalio pataiso ir papuošti juo Šv. Velykų stalą. Prieš pat šventę prekiautojai į turgų šiuos augalus gabena maišais.
Panevėžio aplinkosaugininkai informuoja, kad Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad prekyba laukiniais augalais ar jų dalimis pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo 10 iki 30 eurų.
Saugomų rūšių ėmimą iš gamtos kodekso straipsnis skelbia: „Neteisėtas saugomų augalų ir grybų rūšių ar jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas ar kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų ir jų dalių įsigijimas, laikymas ir perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas užtraukia asmenims įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 300 eurų“.