Tik 38 proc. dalijimosi paspirtukais paslauga besinaudojančių žmonių yra tikri, kad toliau ja naudotųsi, jei būtų įvestas reikalavimas dėvėti šalmus, parodė „Bolt“ užsakymu kovo mėnesį atlikta gyventojų apklausa. Dažniausiai įvardijama priežastis, dėl ko naudotojai nedėvėtų šalmų yra higiena – susirūpinimą dėl jos išreiškė 57 proc. apklaustų paslaugos naudotojų. Be to, 66 proc. dalijimosi paspirtukais paslaugos naudotojų sako, kad jei už šalmo nedėvėjimą grės bauda, tikėtina, jog keliones, kurias atlikdavo paspirtukais, priėmus šį reikalavimą atliks automobiliais.
Apklausa buvo atlikta kovo mėnesį, Seimui svarstant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlomas reikalavimas visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams dėvėti šalmą, be to, numatyta, kad jei priemonė nuomojama, šalmą privalo parūpinti priemonės nuomotojas.
Apklausus 1000 Lietuvos gyventojų, paaiškėjo, kad net 67 proc. bent kartą yra naudojęsi dalijimosi platformų paspirtukais, o 40 proc. paslaugos naudotojų dalijimosi platformų paspirtukais keliauja kelis kartus per mėnesį ar dažniau. Be to, daugiau nei ketvirtadalis apklaustų naudotojų paspirtuku važiuoja kartą per savaitę ar dažniau.
„Tai rodo, kad reikšmingai daliai Lietuvos gyventojų ši paslauga yra tapusi svarbia kasdienybės dalimi“, – sako Benas Jurlovas, „Bolt“ dalijimosi paslaugų operacijų vadovas.
Apklausa taip pat parodė, kad be susirūpinimo higiena, kurį išreiškė daugiau nei pusė paslaugos naudotojų, priežasčių, dėl kurių naudotojai nedėvėtų šalmo yra ir daugiau – trečdalis naudotojų sako, kad dėvėti šalmą nėra patogu, penktadalis mano, kad tai nėra būtina priemonė. Be to, 12 proc. naudotojų mano, kad šalmas labiau trukdo nei padeda, o 11 proc. naudotojų dėvėdami šalmą jaustųsi mažiau saugūs.
Anot B. Jurlovo, šiuolaikiniams miestams, kurie siekia skatinti gyventojus rinktis mažiau taršias transporto priemones savo kelionėms, mikrojudumo priemonių prieinamumo užtikrinimas yra itin svarbus.
„Deja, keliuose Europos miestuose, kur buvo įvestas privalomas šalmų dėvėjimas, buvo stebimas ženklus dalijimosi paspirtukais paslaugos naudojimo sumažėjimas. Mūsų atliktos apklausos rezultatai rodo, kad tie, kurie paslaugą naudoja kasdien – kelionėms į darbą, universitetą ar kitas svarbias vietas – yra mažiausiai tikri, kad toliau naudotųsi paslauga, jei už šalmo nedėvėjimą grėstų bauda. Ir, panašu, kad tai stipriai paskatintų sėsti į automobilius – apklausos duomenimis, daugiau nei 60 proc. paslauga besinaudojančių kiekvieną dieną ir net 66 proc. visų naudotojų sako, kad tikėtina, jog keliones, kurias atlikdavo paspirtukais, įvedus šalmų reikalavimą atliks automobiliais“, – sako B. Jurlovas.
Apklausa atlikta naudojantis internetinių tyrimų bendrovės „Survey Monkey“ paslaugomis, joje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų.
