10.3 C
Panevėžys
Šeštadienis, 15 birželio, 2024

Apklausa: kas yra translytis asmuo žino 6 iš 10 Lietuvos gyventojų

AutoriuseltaFotoelta

Vis daugiau žmonių Lietuvoje žino, kas yra translytis asmuo, rodo naujausia Lygių galimybių kontrolieriaus užsakymu atlikta apklausa. Visgi nemaža dalis visuomenės translyčius asmenis vis dar vertina stereotipiškai bei teigia, kad nenuomotų būsto translyčiam asmeniui. Tyrimas taip pat atskleidžia, kad palaikymą savo translyčiam vaikui išreikštų tik ketvirtadalis gyventojų.

Šių metų vasario 18–25 dienomis bendrovės „Spinter“ atlikto tyrimo duomenimis, apklausus 1010 Lietuvos gyventojų, nustatyta, jog apie tai, kas yra translytis asmuo, šiuo metu žino apie 60 proc. Lietuvos gyventojų, kai 2018 metais atlikto tyrimo metu apie tai žinantys teigė kiek mažiau nei pusė – 48 proc. – respondentų.

Visgi, kaip atkreipia dėmesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistai, net teigiantieji, kad terminą žino, dažnai įsivaizduoja stereotipiškai. Apklausos dalyviai dažniausiai teigė, kad translytis asmuo yra savo biologinę lytį pakeitęs chirurginiu būdu, nors tai nėra tiesa, pažymi tarnybos specialistai.

„Apmaudu, kad visuomenėje translyčio asmens suvokimas vis dar dažnai siejamas su medicinine tranzicija. Realybė kur kas įvairesnė, o medicininė tranzicija neapibrėžia žmogaus tapatybės. Kai kurie žmonės renkasi atlikti įvairias lytį patvirtinančias procedūras, kiti – tokių lūkesčių tranzicijai neturi, dar kitų galimybes sąlygoja įvairūs faktoriai, pavyzdžiui, paslaugų prieinamumas, finansai“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Ieva Laugalytė.

Tuo metu vertinant visuomenės požiūrį į translyčius asmenis skirtinguose socialiniuose kontekstuose, tendencijos išlieka panašios, kaip prieš 6 metus – daugiausia respondentų teigiamai ir neutraliai reaguotų į translytį asmenį savo darbovietėje (68 proc.) ir kaimynystėje (67 proc.), tačiau patogiai ar neutraliai reaguojančių respondentų sumažėtų, jei translytis asmuo užimtų vadovaujamą postą Lietuvoje (51 proc.) ar dirbtų mokykloje, kurią lanko respondentų vaikai (51 proc.). Be to, būsto išnuomoti translyčiam asmeniui nesutiktų 23 proc. apklaustųjų, rodo apklausos rezultatai.

Galima pastebėti ir teigiamų pokyčių

Tačiau, kaip atkreipia dėmesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, lyginant apklausos rezultatus su 2018 metais, šįkart didesnė dalis respondentų nurodė, kad žinia apie artimo draugo translytiškumą įtakos jų santykiams neturėtų.

„55 proc. apklaustųjų teigia, kad jei sužinotų, jog artimas draugas yra translytis, jų santykiai išliktų tokie pat. 2018 metais taip manė 40 proc. respondentų“, – skelbia tarnyba.

Be to, daugėja ir asmenų, kurie, sužinoję apie savo vaiko translytiškumą išreikštų jam palaikymą, pažymi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

„(Taip atsakė – ELTA) 25 proc. apklausos dalyvių, kai 2018 metais tą teigė 20 proc. apklaustųjų. Taip pat per 6 metus nuo 22 proc. iki 32 proc. padaugėjo žmonių, kurie tokiu atveju ieškotų informacijos“, – nurodoma tyrimo išvadose.

Reikšmingai padaugėjo ir asmenų, kurie tyrimo metu nurodė, jog valstybė daugiau nei dabar turėtų rūpintis translyčių asmenų teisėmis.

„2024 metais klausta, kiek valstybė turėtų užtikrinti translyčių asmenų apsaugą nuo diskriminacijos (darbo rinkoje, gaunant viešąsias, sveikatos paslaugas, siekiant įgyti išsilavinimą ir pan.). „Daugiau nei dabar“ atsakė 26 proc. apklaustųjų. (…) 2018 metais taip atsakiusių buvo 12 proc.“ – skelbia tarnyba.

„Verta paminėti, kad net 53 proc. respondentų abejoja arba nežino, ar Lietuvos įstatymai pakankamai saugo translyčius asmenis nuo diskriminacijos. Tai rodo, kad visuomenei trūksta supratimo apie tai, su kokiomis patirtimis translyčiams žmonės tenka susidurti tiek dėl teisės aktų trūkumo, tiek dėl neigiamo visuomenės požiūrio. Čia atsiremiame į švietimo sistemos trūkumus, reprezentaciją žiniasklaidoje ir, žinoma, fiktyvių naratyvų apie translyčius asmenis išnaudojimą politiniams tikslams“, – sako Ieva Laugalytė.

Reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2024 metų vasario 18–25 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1010 vyresnių nei 18 m. amžiaus asmenų Lietuvoje.

2018 m. apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

Kaip skelbia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, pastaroji visuomenės apklausa yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis. Projektą finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Siekiant didesnio dėmesio LGBTQI mokyklose, ŠMSM akcentuoja darbą su pedagogais

confident-noyce

Tyrimas: mažiau nei 4 iš 10 lietuvių mano, kad patys yra atsakingi už savo finansinę padėtį

confident-noyce

V. Simonko sako, kad LGBT+ eitynėse tikimasi sulaukti Lietuvoje dislokuotų vokiečių karių

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau