11.5 C
Panevėžys
Penktadienis, 24 rugsėjo, 2021

Apie ką pamiršta poilsiautojai: 5 faktai primins, kodėl būtina rūšiuoti per atostogas

AutoriusJPFotoBENDROVĖS

Įvairių gėrimų pardavimai vasarą pasiekia aukštumas. Karštą dieną Lietuvoje parduodama tūkstančiai litrų vandens, sulčių ir kitų gėrimų. Palaikyti skysčių balansą organizme labai svarbu, tačiau ne mažiau verta pasirūpinti ir tuščiomis gėrimų pakuotėmis, kad užstato sistemoje dalyvaujanti tara būtų tinkamai surūšiuota ir atsidurtų taromatuose ar kitose surinkimo vietose.

Vasarą į Palangą ir kitus Lietuvos kurortus suplūsta šimtai tūkstančių poilsiautojų. Kai praeivių srautas didelis, užtenka kas dešimtam žmogui įmesti tuščią butelį į gatvėje stovinčią šiukšlių dėžę ir ji kaip mat persipildo.

Savo ruožtu VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) primena, kad per atostogas derėtų išlaikyti gerus įpročius ir saugoti aplinką – visoje Lietuvoje veikia apie 3 tūkst. užstato surinkimo vietų, užtikrinančių, kad gėrimų pakuotės yra surenkamos, perdirbamos ir tampa vertinga antrine žaliava. Pavyzdžiui, į taromatą grąžintas stiklo butelis virsta šukėmis ir netrukus pasiekia stiklo gamintojus Kaune ir Panevėžyje. Stiklo fabrikuose iš dūžio gaminami nauji buteliai. Šis ciklas gali tęstis daugybę kartų – perdirbant stiklą jo kokybė išlieka beveik nepakitus.

„Gyventojai per užstato sistemą kasmet grąžina vis daugiau vienkartinių gėrimų pakuočių, tai rodo, kad visuomenės sąmoningumas auga. Vasara yra atostogų ir atsipalaidavimo metas, tačiau žmones raginame ir toliau atsakingai žiūrėti į savo aplinką, tausoti bei saugoti gamtą“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas. Organizacijos duomenimis, per tris vasaros mėnesius pernai gyventojai grąžino beveik 200 mln. užstato pakuočių, iš jų 11,8 mln. buvo stiklo buteliai.

Pasak G. Varno, duomenys rodo, kad stiklo pakuočių gyventojai galėtų grąžinti daugiau negu grąžina dabar. Ne pelno siekianti įstaiga USAD ragina gyventojus atkreipti dėmesį į 5 faktus, kurių žinojimas paskatins siekti, kad ši vasara būtų švari ir be stiklo šukių.

1. Grąžindami užstato pakuotes sutaupykite išteklių. Užstato sistemoje dalyvaujantys buteliai yra puiki antrinė žaliava. Gaminant stiklo tarą iš jau panaudotų pakuočių atliekų išskiriama mažiau CO2, be to, reikia mažiau energijos lyginant su gamyba iš pirminių žaliavų.

Skaičiuojama, kad viena tona perdirbto stiklo sutaupo 42 Kwh energijos ir šeštadalį tonos CO2. Tad užstato pakuočių grąžinimas ir perdirbimas yra geras žiedinės ekonomikos pavyzdys.

2. Savo pavyzdžiu saugokite kitus. Tikriausiai esate girdėję istorijų, kaip maudynės vandenyje baigėsi skaudžiai ir liūdnai, nes žmogus užlipo ant stiklo šukės. Gilios pjautinės žaizdos gali gyti ilgas savaites, per kurias dingsta visi vasaros malonumai. Todėl stiklo pakuočių niekada nepalikite gamtoje, net ir tvarkingai sudėtų.

Gamtininkai dar priduria, kad tuščios gėrimų pakuotės smulkiems gyvūnams gali tapti spąstais. Tūkstančiai jų kasmet žūsta įlindę į butelius ir negalėdami ištrūkti į laisvę.

3. Skirkite kelias akimirkas – raskite užstato ženklą ant pakuotės. Nors užstato sistema Lietuvoje sėkmingai veikia ilgiau negu 5 metus, tačiau vartotojai dar ne visada pastebi, ar ant stiklinės pakuotės yra užstato sistemos ženklas. Juos suklaidina, pavyzdžiui, neįprasta butelio forma.

Antai, gyventojai galėtų atgauti užstatą už tuščius sulčių butelius, tačiau juos paprasčiausiai išmeta, nes neatkreipia dėmesio į simbolį D ant etiketės. USAD teigimu, šiuo metu sistema priima tūkstančius skirtingų pakuočių, tad neįprasta pakuotės forma ar spalva – ne kliūtis atgauti užstatą.

4. Venkite rūšiavimo pauzės. Atliekų kalnai sąvartynuose auga be poilsio. Vienas efektyviausių būdų neleisti jiems augti – nemesti tuščių stiklo pakuočių į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ar šiukšlių dėžes. Verčiau neškite į taromatus ar kitas surinkimo vietas, kurių Lietuvoje išties apstu.

Bespalviai, rudi, žali ar mėlyni – užstato sistemoje dalyvaujančių stiklo butelių įvairovė didžiulė, bet visi jie bus sėkmingai perdirbti, jeigu atsidurs surinkimo vietose.

USAD duomenimis, per penkerius užstato sistemos gyvavimo metus Lietuvoje surinktos stiklo pakuotės svėrė apie 38,5 tūkst. tonų. Jeigu šis kiekis būtų atsidūręs sąvartyne, atliekų kalnai būtų paaugę beveik 58 tūkst. kubinių metrų stiklo duženų.

5Grąžinti verta net ir vieną butelį. Dauguma gyventojų grąžina pakuotes tada, kai jų prisikaupia. Neretai prie taromatų žmonės atvyksta nešini net maišais, pilnais užstato pakuočių.

Atostogaujant pajūryje ar prie ežero šią praktiką išlaikyti sudėtinga – striuka vietos pakuotėms kaupti. Taigi, poilsiautojams tenka spręsti dilemą – išmesti ar ne tuos kelis gėrimų butelius, skardines.

USAD patirtis rodo, kad grąžinti verta net vieną pakuotę. „Kiekvieno asmens indėlis ir kiekviena grąžinta pakuotė yra svarbi“, – teigia USAD vadovas G. Varnas. Jis primena, kad gamtoje neatsakingai numestas stiklo butelis ar šukė gali sukelti miško gaisrą ir padaryti milžinišką žalą. Tad geriausia, kad visos užstato pakuotės šią vasarą atsidurtų taros surinkimo vietose.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

S. Gentvilas siūlo būdus, kaip mažinti atliekų gabenimą į sąvartynus

confident-noyce

Kur reikėtų dėti buitinės technikos ir elektronikos atliekas?

confident-noyce

Kelininkai fiksuoja augančius atliekų kiekius poilsio aikštelėse: daugiausia šiukšlių – po savaitgalių

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau