2011 metais Antarktidoje atrastas objektas, galiausiai buvo patvirtintas kaip priešistorinės jūrų pabaisos kiaušinis.
Beveik trisdešimties centimetrų kiaušinis atrodo lyg subliuškęs Amerikietiškojo futbolo kamuolys ir neprimena jokio kito žinomo dinozauro kiaušinio.
Tai „minkšto kiauto“ kiaušinis, padėtas milžiniško jūrų driežo, žinomo kaip mozazauras, teigia mokslininkai iš Teksaso universiteto.
Šio kiaušinio atveju, tikima, kad jis buvo padėtas iki septynių metrų ilgio mezozauro, prieš maždaug 66 milijonus metų.
Kiaušinį, tarp kitų uolienų, tarp kurių ir mezozaurų skeletai ir kiti senoviniai jūriniai padarai, žinomi kaip pleziozaurai, aptiko mokslininkai iš Čilės.
Ekspertai buvo tokie neužtikrinti tuo ką jie aptiko, kad kiaušinį iš pradžių praminė „Padaru“ (angl. The Thing), pagal mokslinės fantastikos filmą.
Neįvardintoje Čilės Nacionalinio muziejaus gamtos istorijos muziejaus kolekcijoje jis gulėjo beveik dešimtmetį.
David Rubilar-Rogers iš šio muziejaus, buvo vienas iš tų mokslininkų, kuris šią fosiliją aptiko dar 2011 metais.
Šį radinį jis rodė kiekvienam į muziejų atvykusiam geologui, vildamasis užsikabinti bent už menkiausios idėjos, tačiau visi šie bandymai buvo nesėkmingi iki kol 2018 metais muziejų aplankė Julia Clarke, profesorė iš Jacksono Žemės mokslų fakulteto.
„Parodžiau tai jai ir vos po kelių minučių Julia man pasakė, kad tai subliuškęs kiaušinis,“ – nuostabos neslėpė Rubilar-Rogers.
Pavyzdžių tyrimams panaudojęs mikroskopų rinkinį Lucas Legendre, postdoktorantūros tyrėjas iš Teksaso universiteto, aptiko kelis membranos sluoksnius, kas patvirtina, kad fosilija tikrai buvo kiaušinis.
Struktūra yra labai panaši į permatomus, greitos inkubacijos kiaušinius, padedamus kai kurių gyvačių ir driežų.
Mokslininkai teigia, kad jie nežinojo, jog šie kiaušiniai gali pasiekti tokį milžinišką dydį.
Teksaso universiteto komanda savo tyrime nesileidžia į detales, kaip minėti senoviniai jūrų monstrai dėjo kiaušinius, tačiau egzistuoja dvi konkuruojančios idėjos.
Viena jų remiasi kiaušinio inkubavimu atvirame vandenyje – tokiu būdu jauniklius veda kai kurios jūrinių gyvačių rūšys.
Kita teorija teigia, kad ropliai kiaušinius padėdavo paplūdimiuose, o išperėti jaunikliai į vandenyną nukeliaudavo lygiai taip pat, kaip ką tik gimę jūriniai vėžliukai.
Mokslininkų teigimu, tam prireiktų įmantraus motinos manevravimo, nes šie milžiniški jūriniai ropliai buvo pernelyg sunkūs, kad palaikytų savo kūno svorį sausumoje.
„Negalime atmesti idėjos, kad jie susmeigdavo savo uodegos galą į krantą, nes niekas panašaus iki šiol nebuvo atrasta,“ – sakė Clarke.