Mokslininkai tai apibūdinama, kaip kartą per gyvenimą pasitaikantį atradimą – ant milžiniškos Uluru uolos Australijoje jie aptiko naujas augalų rūšis. Be to, atradimas daugybę metų egzistavo tiesiai jiems po nosimi.
Naujajam augalui suteiktas Ficus desertorum, arba dykumos fikuso vardas. Iki šiol buvo manoma, kad ji priklauso Ficus brachypoda, fikusų rūšies, plačiai paplitusios šiaurinėje ir centrinėje Australijos dalyse, subkategorijai.
Apžiūrėjus atidžiau buvo nustatyta, kad iš tiesų tai visiškai atskiros rūšys, su savitomis regioninėmis buveinėmis. Tą išdavė jų lapai – jie yra lygesni, siauresni ir storesni nei artimų fikusų rūšių.
Ši fikuso rūšis taip pat gali būti aptinkama kituose aukštesniuose kraštovaizdžiuose centrinėje Australijoje, įskaitant Kata Tjuta (Olgos kalvose) ir Karlu Karlu. Jie gali būti sutinkami daugelyje uolėtų atodangų ir aplink vandens telkinius, o jų lapai suteikia prieglobstį mažiems gyvūnams, pavyzdžiui, paukščiams ir sraigėms.
Pasauliniu mastu sutinkama apie 750 fikusų, iš kurių maždaug du trečdaliai – Azijoje ir Australazijoje, tačiau remiantis naujausiais duomenimis pati Australija turi tik 43 vietines rūšis.
Kaip ir visuomet atradus naujas rūšis, vienas iš privalumų turėtų būti jos išsaugojimas: kai rūšis yra identifikuota moksliškai, ją galima daug lengviau sekti ir stebėti.