Analitikai: automobilių taršos mokestis gali suaktyvinti prekybą metų pabaigoje

Analitikai: automobilių taršos mokestis gali suaktyvinti prekybą metų pabaigoje

Paulius VILUCKAS (BNS) / BNS, DELFI nuotr.

Ž. Mauricas.

Vyriausybės planuojamas automobilių taršos mokestis metų pabaigoje gali suaktyvinti prekybą daugiau anglies dvideginio išmetančiais naudotais automobiliais, sako analitikai ir pardavėjai. 

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad didesnė prekybos banga tikėtina lapkričio-gruodžio mėnesiais.

„Tam turėtų ruoštis pardavėjai, ypač taršesnių automobilių, nes žmonės, siekdami sutaupyti kelis šimtus eurų, suskubs įsigyti automobilį prieš Naujus metus, kad to mokesčio išvengtų“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

BIC

Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis pritaria, kad planuojamas mokestis paveiks prekybos mastą.

Jo teigimu, įsigaliojus mokesčiui, senesnių taršesnių automobilių prekyba gali stoti.

„Jei Lietuvoje pirkti automobilį, kurio vertė, pavyzdžiui, yra 1,5 tūkst. eurų, ir tas taršos mokestis gali būti kokie 800 eurų, tai, be abejo, kad lietuvis tokio tikrai nebepirks“, – sakė V. Naujanis.

Mokės dauguma dyzelinių automobilių pirkėjų 

Aplinkos ministerija siūlo, kad mokestis būtų taikomas toms dyzelinio variklio transporto priemonės, kurių CO2 išmetimai viršija 115 gramų per kilometrą.

Jei automobilis varomas benzinu ar dujomis, mokestis būtų taikomas išmetimams viršijus 130 gramų per kilometrą.

Pasak bendrovės „AutoTyrimai“ vadovo Roberto Cickevičiaus, mokestį mokės absoliuti dauguma Lietuvoje populiarių dyzelinių automobilių pirkėjų.

„Aš manau, kad, kalbant apie dyzelinius automobilius, pateks kokie 95 proc., nes čia nepateks tik patys naujausi ir maži dyzeliniai automobiliai, kurie yra brangūs ir kurių paklausa per pastaruosius trejus metus yra smarkiai sumažėjusi“, – BNS sakė R. Cickevičius.

„AutoTyrimų“ duomenimis, tarp naujų automobilių 130 gramų CO2 emisijos ribą viršijo du trečdaliai nuo 2018-ųjų pradžios Lietuvoje registruotų naujų benzininių automobilių.

Jeigu įstatymas bus priimtas, dabartiniai taršių automobilių valdytojai neturės mokėti taršos mokesčio. Jį turės mokėti tie, kurie taršių transporto priemonių valdytojais bus tapę nuo 2020 metų.

Argumentai už ir prieš

Aplinkos ministerija tikina, kad priėmus įstatymą Lietuvoje ilgainiui sumažėtų taršių automobilių skaičius ir proporcingai padidėtų mažataršių.

Iš šio mokesčio į biudžetą tikimasi surinkti 29 mln. eurų per metus. Aplinkos ministerija siūlo, kad mokestį reikėtų mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį.

Pasak Ž. Maurico, mokestis gali paskatinti gyventojus pamąstyti apie automobilio taršą. „Ne vien tik lazdos principu formuojama nuomonė, bet taip pat ir šviečiant visuomenę ir parodant, kad jūs pirkdami tokį automobilį prisidedat prie papildomo gamtos teršimo, ir vien tai skatina domėtis. Prieš kokius 4-5 metus, apskritai kaip kriterijaus nebuvo taršos dedamosios, priešingai nei daugumoje Vakarų Europos šalių“, – sakė Ž. Mauricas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Ieva Valeškaitė sako, kad priemonės nelabai atitinka deklaruojamo tikslo.

„Nėra praktiškai tokių naujų automobilių, kurie nepapultų po tuo mokesčiu. Tai reiškia, kad tai yra praktiškai universalus mokestis visiems, perkantiems automobilį“, – BNS sakė I. Valeškaitė.

Kauno turgaus bendrovės direktorius V. Naujanis svarsto, kad nėra teisinga taršos mokestį pririšti prie techniniame pase nurodytos CO2 emisijos, nes techniškai taršesni automobiliai gali stovėti garaže ir teršti aplinką mažiau, nei tokie automobiliai, kurių tarša techniškai yra mažesnė, bet jie eksploatuojami daugiau.

Jis sako, kad žmonės taršius automobilius perka ne todėl, kad jiems nerūpi aplinka, o todėl, kad naujesnių, mažiau taršių modelių dauguma paprasčiausiai neįperka.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.