16.5 C
Panevėžys
Šeštadienis, 12 birželio, 2021

Anagamos krosnyje menininkų kūrinius nudažė ugnis ir pelenai

AutoriusJPFotoGEDIMINAS KARTANAS

Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone atidaryta keraminių skulptūrų simpoziumo „Anagama LT 2020“ paroda. Joje eksponuojami Lietuvos keramikų kūriniai, kurie buvo degami specialioje krosnyje – anagamoje, ją kurstant penkias paras be pertraukos.

Vilniaus rajone, Dūkštų apylinkėse, veikiantis Karmazinų anagamos keramikos centras praėjusiais metais jau antrą kartą subūrė Lietuvos menininkus į keraminių skulptūrų simpoziumą „Anagama LT“.

Simpoziume dalyvavo skirtingų kartų profesionalūs keramikai: Agnė Šemberaitė, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Algimantas Kazlauskas, Monika Gedrimaitė, Mingailė Mikelėnaitė, Egidijus Radvenskas, Eugenijus Čibinskas ir simpoziumo vadovė Beatričė Kelerienė.

Simpoziumo išskirtinumas – keraminės skulptūros degamos malkinėje aukštakrosnėje – Karmazinų anagamoje. Prieš ketverius metus istoriniame Karmazinų slėnyje keramikė B. Kelerienė įrengė malkinio degimo keramikos aukštakrosnę. Tokio tipo krosnys pasaulyje žinomos japonišku anagamos pavadinimu. Karmazinų anagama – vienintelė Lietuvoje ir viena iš keleto tokių keramikos aukštakrosnių, esančių Baltijos šalyse ir Skandinavijoje.

Degant keramiką anagamoje, spalvos ir faktūros išgaunamos liepsnoms piešiant besilydančiais medžio pelenais. Anagamos technika itin sudėtinga, bet leidžia išgauti specifinį atspalvių spektrą, faktūras, suteikiančias kūriniams nepakartojamo originalumo ir ypatingo tvirtumo.

„Anagama yra tik krosnis, o anagamos stebuklus paruošia meistrai, apgalvotai sudėdami kūrinius į krosnį ir pasirengdami degimo planą“, – sakė simpoziumo organizatorė B. Kelerienė.

Lietuvos keramikai turėjo galimybę patirti, kad kūrinių išdėstymas Karmazinų anagamoje, užtrukęs net keturias dienas, yra ypatingai svarbi proceso dalis, siekiant vienokio ar kitokio dekoro efekto. Anagamos meistrystė – tinkamai įvertinti, iš kokių medžiagų padarytas darbas, ir tinkamai suvaldyti malkų degimo temperatūros kaitą, liepsnų ilgį, sukurti aukštakrosnėje pakankamą pelenų kiekį, tinkamai nukreipti liepsnų liežuvius, nešančius išsilydžiusius pelenus tarp dešimčių ar šimtų darbų krosnyje.

114 valandų trukęs Karmazinų anagamos degimas vyko ekstremaliomis sąlygomis – Karmazinų slėnį buvo užgulęs rūkas, viduryje degimo orai atšalo ir prisnigo. „Degant anagamą, svarbu tiksliai reaguoti į oro kaitos niuansus ir atitinkamai valdyti degimo procesą, matyt, panašiai kaip valdant burlaivį“ , – dalijosi įspūdžiais anagamos meistrė B. Kelerienė.

Po penkias dienas trukusio degimo, pareikalavusio 30 erdmetrių specialiai atrinktų malkų, 5 metrų ilgio Karmazinų anagama aušo visą savaitę. Atvėrus išdegtą krosnį, rezultatais džiaugėsi visi simpoziumo dalyviai – skulptūros įgavo nepaprastų, tik anagamos keramikai būdingų spalvų ir raštų, susiformavusių iš išsilydžiusių medžio pelenų.

Keraminės skulptūros simpoziumą „Anagama LT“ rėmė Lietuvos kultūros taryba.

Paroda Keramikos paviljone veiks iki gegužės 7 dienos.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas kviečia susipažinti su kaimyninių šalių menininkais

confident-noyce

Kadaise dovanoti paveikslai sugrįžo į parodą

confident-noyce

Dailės galerijoje atidaryta Tarptautinio kaulinio porceliano simpoziumo paroda

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau