Aktyvesni atsiskaitymai elektroninėmis mokėjimo priemonėmis gyventojų išlaidų neturėtų padidinti

Aktyvesni atsiskaitymai elektroninėmis mokėjimo priemonėmis gyventojų išlaidų neturėtų padidinti

0

Finansų ministerija teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, tuo pat metu – mažinti bankų įkainius už paslaugas.

Šiais pakeitimais į nacionalinę teisę perkeliamos pernai liepos mėn. priimtos Europos Sąjungos Mokėjimo sąskaitų direktyvos nuostatos, taip pat įgyvendinamas ES Reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio, kurios dydžiai bus privalomi taikyti nuo š.m. gruodžio 9 d. ir dabar Lietuvoje galiojančius atpigins apie 5 kartus.

ES Mokėjimo sąskaitų direktyva priimta 2014 m. liepą, ją visa apimtimi į nacionalinę teisę privalu perkelti iki 2016 metų rugsėjo vidurio, tačiau dėl direktyvos svarbos ir teigiamo poveikio Lietuvos gyventojams, siekiama ją perkelti dar šiemet.

BIC

Seimui svarstant Atsiskaitymų grynaisiais ribojimo įstatymo projektą, girdėti argumentų, kad ribojimai naudingi bankams, nes, klientams aktyviau vykdant negrynųjų pinigų operacijas, bankai gaus daugiau pajamų iš komisinių.

„Mokėjimų įstatymo pakeitimais būtent ir siekiame kuo skubiau teisiškai reglamentuoti, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas vieniems netaptų pasipelnymo priemone, kitiems – didesnių išlaidų priežastimi“, −  aiškina pakeitimų svarbą finansų ministras Rimantas Šadžius.

Ministro R.Šadžiaus nuomone, įstatymu reglamentavus pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelį bei maksimalią banko paslaugų krepšelio kainą, bus žengtas socialiai teisingas žingsnis, apsaugant gyventojų – bankų klientų interesus ir tuo pat metu nepažeidžiant kredito įstaigų interesų.

Pagrindinę mokėjimo sąskaitą sudarytų tokios paslaugos: pinigų įdėjimas į sąskaitą ir išėmimas iš jos visoje ES, kredito pervedimai, debeto mokėjimai, mokėjimai kortele, kt. paslaugos, susijusios su sąskaitos atidarymu, uždarymu ir veikimu. Lietuvos bankas, remdamasis Mokėjimų įstatyme išvardytais kriterijais (vartotojų mokėjimo įpročiai, rinkos tendencijos, kt.) nustatytų šių paslaugų skaičių per mėnesį, už kurias kredito įstaiga galėtų taikyti ne didesnį nei numatyta įstatyme komisinį atlyginimą. Viršijus krepšelį sudarančių paslaugų skaičių, būtų taikomi standartiniai įkainiai.

Direktyva numato, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos turėtų būti nemokamos arba taikomi pagrįsti įkainiai. Atitinkamais Mokėjimų įstatymo pakeitimais numatyta paslaugą nemokamai teikti socialiai jautriausių grupių gyventojams, o kitiems asmenims bus pasiūlyta pagrįsta paslaugų krepšelio kaina.

Rengiamas Mokėjimų įstatymo pakeitimų projektas taip pat įgyvendina ES reglamentą dėl tarpbankinio mokesčio, kurį prekybininkas sumoka bankui, aptarnaujančiam atsiskaitymus kortele, ir perkelia jį vartotojui per prekės ir paslaugos kainą. Lietuvoje šio mokesčio dydis dabar nereguliuojamas.

Reglamentu nustatomas 0,2 proc. maksimalus sandorio vertės tarpbankinis mokestis, atliekant vietinius mokėjimus debeto kortele, ir 0,3 proc. − kredito kortele. Apskaičiuota, kad nuo Reglamento tiesioginio taikymo Lietuvoje dienos, t. y., gruodžio 9 d., šis tarpbankinis mokestis, atsiskaitant ir debetine, ir kreditine kortele, sumažės apie 5 kartus.

AIK

H2Auto plovykla

EXPO

Labirintų parkas

Mano namukas

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.