Absolventai plūsta į darbo biržą: kokios profesijos šalyje nepaklausiausios?

Į darbo biržą plūsta absolventai. Anot specialistų, tai lemia tai, jog nuo pirmos rudens dienos jie nebegalės pasinaudoti valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis. Tad norėdami jas turėti, absolventai į darbo rinką žengia per darbo biržą.

Šios atstovai įvardino, kokios specialybės yra nepaklausiausios darbo rinkoje ir kurių profesijų atstovų trūksta. Lietuvos darbo biržos atstovai pastebi, jog besiregistruojančių absolventų skaičius kasmet padidėja birželio–rugsėjo mėnesiais.

Daugiausiai absolventų kreipiasi liepos mėnesį. Šiemet liepą kreipėsi 1725 absolventai, praėjusiais metais – 1951 absolventas, o 2016 m. liepą – 2631 absolventas. Specialistai išskiria, kurių profesijų atstovai darbą randa sunkiausiai.

„Sunkiausiai darbą randa archyvų ir muziejų specialistai, teisininkai bei jaunesnieji tesės ir giminiškų profesijų specialistai, politikos ir administravimo specialistai, produktų ir drabužių dizaineriai, verslo paslaugų vadybininkai, vertėjai ir kalbininkai, žurnalistai“, – tv3.lt teigė Milda Jankauskienė, Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai.

Trūksta medikų, statybininkų, vairuotojų

Pašnekovė įvardino ir kokių šiuo metu profesijų atstovų šalyje labiausiai trūksta. Tarp medikai, statybininkai, vairuotojai.

„Labiausiai šalyje trūksta reklamos ir rinkodaros specialistų, parduotuvių pardavėjų, administravimo ir vykdomųjų sekretorių, apskaitos ir buhalterijos tarnautojų, ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, gydytojų ir slaugos specialistų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, suvirintojų, statybininkų, dailidžių ir stalių”, – dėstė M. Jankauskienė.

Tuo metu per 2018 m. pirmąjį pusmetį pagal aukštųjų mokyklų studijų programas, darbo biržoje daugiausia registruota bendrosios praktikos slaugytojų, kineziterapeutų, teisininkų, veterinarų, socialinių darbuotojų. Pagal profesinių mokyklų mokymo programas daugiausia tarp besikreipusių į teritorines darbo biržas buvo automobilių mechanikų, virėjų, apdailininkų (statybininkų), higienos kosmetikos kosmetikų, logistų ekspeditorių, suvirintojų.

Darbo biržoje įgyja profesiją

Absolventai, užsiregistravę darbo biržoje, pagal poreikį gali naudotis visomis darbo biržos paslaugomis. Pavyzdžiui, dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse ir taip įgyti darbo patirties pagal turimą specialybę. Tačiau jei ši nėra paklausi darbo rinkoje, jaunuoliai gali įgyti kitą, paklausesnę profesiją.

„Užsiregistravus teritorinėje darbo biržoje, yra paskiriamas aptarnaujantis specialistas, pas kurį darbo ieškantis jaunuolis lankosi. Kartu su specialistu yra sudaromas individualus užimtumo veiklos planas, kuriame numatomi jaunuolio užimtumo tikslai ir konkretūs veiksmai jiems pasiekti.

Jaunuoliai, turintys darbo rinkoje nepaklausią profesiją ir negalintys įsidarbinti, atitinkantys formalius, neformalius ir specialius kriterijus, gali pretenduoti į profesinio mokymo priemonę ir įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją, jei tai reikšmingai padidintų jų galimybes įsidarbinti ir konkuruoti darbo rinkoje”, – sako M. Jankauskienė.

Populiariausi sveikatos mokslai

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) skelbia, jog šiemet buvo pateikti 32 499 prašymai studijuoti šalies universitetuose bei kolegijose.

Aukštųjų mokyklų nustatytus reikalavimus tenkino 25 619 asmenų, iš jų 14 246 – šių metų abiturientai. LAMA BPO duomenimis, 2018 m. stojantiesiems pasiūlytos 639 studijų programos.

Priėmimas įvyko į 584 programas. Stojantieji su aukštosiomis mokyklomis sudarė 20 805 studijų sutartis, iš jų 12 787 studijų sutartis sudarė šių metų abiturientai. 57 proc. stojančiųjų pirmuoju prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 43 proc. – kolegijų. Iš visų 13 184 pakviestųjų studijuoti universitetuose stojantieji sudarė 10 803 studijų sutartis.

Su kolegijomis pasirašytos 10 002 sutartys, šiemet čia studijuoti buvo kviečiama 14 260 stojančiųjų. Universitetuose daugiausia stojančiųjų pirmuoju prioritetu rinkosi Sveikatos mokslų krypčių grupės studijų programas (16,31 proc.), kiek mažiau – 15,4 proc. stojančiųjų rinkosi Socialinius mokslus, 11,95 proc. – Verslo ir viešosios vadybos.

Kolegijose stojantieji labiausiai rinkosi Verslo ir viešosios vadybos mokslų krypties studijų programas (28,95 proc.), kiek mažiau – 23,18 proc. stojančiųjų rinkosi Sveikatos mokslus, 17,28 proc. – Inžinerijos mokslus.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Tyrimas apie lietuvių darbą po karantino: kas antras skundžiasi sumažėjusiu produktyvumu

erikas

Šalyje daugėja bedarbių: paaiškėjo, kuriuose rajonuose situacija blogiausia

erikas

Panevėžio savivaldybėje įgyvendins naują modelį: kiekvienam ilgalaikiam bedarbiui – po vadybininką

erikas

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau