A. Veryga. Mokestinės lengvatos šeimoms – valstybės išlikimo klausimas

AutoriusAURELIJUS VERYGA, kandidatas į LR prezidentusFotoLVŽS, FREEPIK.COM
A. Veryga.

Lietuva išgyvena didelę demografinę krizę, apie kurią kalba visi. Tiek politikai, tiek mokslininkai, tiek žurnalistai, tiek plačioji visuomenė. Nuomonės išsiskiria, siūlomi įvairūs sprendimai, tačiau dalis siūlymų gali ne išspręsti turimas, o sukelti naujas problemas. Demografinius iššūkius turime įveikti ne imigracijos, o gimstamumo skatinimu ir nuoseklia šeimos stiprinimo politika.

Yra sakančių, kad finansinės paskatos yra atgyvena ir nekeičia jaunų šeimų elgsenos planuojant vaikus. Manau, kad tai netiesa, ir tą jau yra įrodžiusi pati Lietuva, kai labai geros sąlygos ir finansinės garantijos išeinant motinystės atostogų jau buvo paskatinusios vaikų gimstamumą. Ši tema plati, ir ją galima aptarinėti net keletu aspektų.

Vienas iš labai konkrečių siūlymų, kurį teikčiau, tai tėvams, auginantiems tris vaikus, iki 5 procentų sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Pritaikius vien šią mokestinę lengvatą, vidutinį atlyginimą gaunantys abu tėvai per metus sutaupytų po daugiau nei 4000 eurų. Tai būtų nemenka paskata ir gimdyti, ir dirbti, nekiltų pagunda gyventi tik iš pašalpų vaikams. Auginantiems daugiau nei tris vaikus GPM būtų galima iš viso panaikinti. Tris ir daugiau vaikų šiuo metu turi 43 243 šeimos.

2020 m. ES valstybėse parama šeimoms/vaikams sudarė 340 mlrd. eurų išmokų, arba 2,5 proc. BVP. Lietuvos šeimoms/vaikams skirta parama siekė 2,2 proc. BVP. 2022 m. duomenimis, didžiausią piniginę paramą šeimai skiria šios ES valstybės: Danija, Švedija ir Liuksemburgas.

Vaikai yra mūsų demografinė ateitis

Gimstančių vaikų skaičius mūsų šalyje artėja prie gimstamumo rodiklių, Lietuvoje fiksuotų dar Antrojo pasaulinio karo metu. 2021-aisiais šalyje gimė 23,3 tūkst. kūdikių, 2022 m. – dar mažiau, jau tik 21,9 tūkst. Tai mažiausias gimstamumas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Palankiausia demografinė padėtis yra tada, kai statistiškai kiekvienoje šeimoje auga ne mažiau kaip du vaikai. Dabar apie 44 proc. šeimų augina vieną vaiką. Negalime sau leisti susitaikyti su dramatiškai tirpstančiu gyventojų skaičiumi.

Finansiniai spąstai gimus vaikui

Šiandien didelei daliai Lietuvos šeimų vaiko auginimas reiškia finansinius spąstus, kai smunka ne tik bendrosios pajamos, bet ir padidėja išlaidos. Tai jaunų žmonių apsisprendimui kurti šeimą ir gimdyti vaikus daro, manyčiau, lemiamą įtaką.

Formuojama nuomonė, kad vaikai yra vargas, našta, išlaidos jiems tik auga. Kam apskritai jų reikia? O dar pridėkime, kad šeima vis labiau nuvertinama, vis labiau iškeliamas individualizmas, karjera, laisvė gyventi, kaip noriu. Sudaromos sąlygos kuo paprasčiau nutraukti šeimos ryšius, apskritai nesituokti, neįsipareigoti, lengviau atsikratyti užsimezgusios gyvybės, negimdyti vaikų. Bloginamos jų auginimo ir ugdymo sąlygos, didinant naštą šeimoms ir atgrasant nuo noro jų turėti. Plinta savanoriška bevaikystė.

Mokestinės lengvatos šeimoms – valstybės išlikimo klausimas.

Kitų ES šalių patirtis

Nereikia ieškoti toli. Jau galime rasti ES pavyzdžių, kuomet sukuriamas finansinės ir teisinės paramos jaunoms šeimoms modelis. Jo esmė yra ta, kad jaunų šeimų noras ar nenoras turėti savo vaikų nepriklausytų nuo turimų finansinių išteklių. Jau ir ES rasime šalių pavyzdžių, kai šalies vyriausybė paramos šeimai priemonėms skiria 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Esama praktikos, kuomet moterys, tapusios motinomis iki 30 metų ir auginančios keturis ar daugiau vaikų, visą likusį gyvenimą atleidžiamos nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Atleidimas nuo GPM taikomas darbo užmokesčiui, ligos pašalpai (pas mus netgi ji apmokestinama), bet kokioms dirbančio asmens pajamoms.

Galime rasti šeimos mokesčių kredito pavyzdžių, kai didelės šeimos už tas pačias pajamas moka mažiau mokesčių nei šeimos be vaikų arba auginančios mažiau vaikų. Parama pradedama teikti nuo tada, kai sukuriama santuoka. Kiekviena susituokusi šeima gauna 300 eurų mokesčių kreditą nuo grynųjų pajamų pirmiems dvejiems santuokos metams. Kita svarbi finansinė pagalba – vaiko gimimą skatinanti beprocentinė paskola jaunoms susituokusioms poroms. Jei šeimoje gimsta trys vaikai – paskolos nebereikia grąžinti.

Viena iš paramos šeimai formų Lenkijoje yra speciali mokesčių tvarka šeimoms. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta šeimai palanki mokesčių lengvata leidžia abiem tėvams išskaičiuoti fiksuotas sumas per mėnesį už pirmą, antrą, trečią ir kiekvieną paskesnį vaiką. Taikomas ir lengvatinis sutuoktinių bei vienišų tėvų apmokestinimas. 2016 m. balandį įvyko tikras lūžis, kai pagal programą „Šeima500+“ buvo įvesta tėvystės pašalpa antrajam ir paskesniems vaikams bei pirmajam, jei šeima atitinka pajamų kriterijų. 2019 m. pagal programą „Mama 4+“ įvesta papildoma išmoka tėvams, kurie dėl ne mažiau kaip keturių vaikų priežiūros yra nedarbingi arba atsisakė darbo ir dėl to neįgijo teisės į pensiją arba jų pensijos išmokos dydis yra mažesnis.

Aurelijaus Verygos rinkimų programos pristatymo visuomenei akimirka.

Šeimos turi jaustis saugiai

Žinoma, kad mūsų šeimos norėtų turėti daugiau vaikų, jos turi būti užtikrintos dėl daugelio dalykų: kad vaikams užteks vietų darželiuose, jie turės kur mokytis, gaus tinkamą išsilavinimą, kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, mokysis ir gyvens saugioje, tvarkingoje aplinkoje.

Atverti duris migrantams, atmetant tradicinės šeimos stiprinimo politiką kaip atgyveną, esą būdingą nedemokratinėms valstybėms, nėra tinkamiausia išeitis. Palankesnė šeimos politika, neabejoju, suteiktų postūmį didesniam gimstamumui. Vaikus auginančios šeimos mūsų valstybėje turi jaustis saugios ir ramios dėl savo ir vaikų ateities.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. Nr. JPP2024-01


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

M. Lingė: I. Šimonytės šūkio panašumas su V. Putino yra „neapsižiūrėjimas, jo nenaudosime

confident-noyce

Regionų partija rems G. Nausėdos kandidatūrą prezidento rinkimuose

confident-noyce

Keli opozicijos atstovai siūlo keisti Europos Parlamento rinkimų balsų skaičiavimo tvarką

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau