Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga sako, jog Seime vykstančios diskusijos dėl „čekutininkų“ atsakomybę švelninančių Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų nedaro parlamentarams garbės. Pasak „valstiečių“ pirmininko, politikams turi būti taikomi aukštesni skaidrumo standartai.
„Labai neskaniai atrodo, nes visuomenė pakankamai aiškiai vertina tokius politikų bandymus išsisukti“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Veryga.
„Priklausomai nuo padarytos žalos dydžio yra diferencijuojama atsakomybė, ji turbūt ne tik apie „čekiukus“ yra diferencijuojama, bet kai kalbame apie politikus, žinome, kad tai yra ypatingai jautrus visuomenei klausimas, ir politikai visada privalo laikytis aukštesnio standarto negu kad yra taikoma šiaip eiliniam žmogui, tai manau, kad ta istorija tikrai yra garbės politikams nepridedanti“, – aiškino LVŽS pirmininkas.
Pasak jo, neteisinga yra ir tai, kad kai kurie į „čekiukų“ istoriją įsipainioję politikai sulaukia kitokios teisinės atsakomybės nei panašius nusižengimus padarę jų kolegos.
„Aš suprantu, kad nuo pat pradžių čia buvo didžiulė problema, kad nebuvo aiškiai nustatytas, sakykime, reikalavimas, kaip atsiskaityti. O jeigu ir buvo, tai gal ne visi teisingai suprato. Ir matome čia per savivaldybes besiritančią tą bangą su „čekiukų“ skandalais susijusių istorijų“, – kalbėjo A. Veryga.
„Aišku, teismai vertina. Skirtingai, beje, vertina. Matome, kad vienais atvejais politikams baigiasi vienaip, kitais atvejais – kitaip, bet turbūt kad pasakyti, kad jeigu nedaug kažką neteisingai darai, tai kaip ir nesiskaito“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimą turėjo pasiekti į „čekučių“ skandalą patekusių politikų atsakomybę švelninančios ir ginčus tarp parlamentarų įžiebusios Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas.
Seimas ketino svarstyti šią savaitę Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) patobulintą įstatymo projekto versiją. Tačiau klausimas buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės.
Jeigu Seimas pritartų projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.
Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 MGL (šiuo metu 28 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (63 tūkst eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL (63 tūkst. eurų) padaryta žala.
Projekto kritikai nerimauja dėl to, kad siūlomose naujose BK pataisose ženkliai išaugo dydžiai, nuo kurių būtų skaičiuojama turtinė žala. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nelieka neturtinės žalos sąvokos.
Seimo konservatorė Agnė Bilotaitė siūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) kreiptis į ekspertus, prašant įvertinti BK pataisų teisinį poveikį, tačiau tam nepritarta. Dėl galimai pažeistų procedūrų grupė parlamentarų kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
„Tarp 16-os Seimo narių, pasirašiusių BK pataisas, kurios švelnina atsakomybę už piktnaudžiavimą savivaldybių tarybų narių išmokomis, yra ir asmenų, kurie patys figūruoja „čekiukų“ istorijose (…) Kyla rimtų abejonių, ar Seimo narių pasirašytos pataisos nėra grindžiamos asmeniniu suinteresuotumu, siekiant išvengti teisinės atsakomybės arba ją sušvelninti“, – kreipimesi į etikos sargus sako konservatoriai.
Į šią komisiją nutarė kreiptis ir parlamentinė Antikorupcijos komisija. Ji prašys išsiaiškinti, kiek BK projektą pasirašiusių Seimo narių gali turėti interesų konfliktą.
Šių metų kovo mėnesį Seimas po pateikimo pritarė socialdemokratės Jūratės Zailskienės pateiktoms BK pataisoms, siūlančioms aiškiau diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį.
