Lietuvos internetinės žiniasklaidos rinka pamažu keičiasi – populiarėja alternatyvūs kanalai ir formatai bei prigyja mokamas turinys. Ar tai reiškia, kad lietuviai jau yra pasiryžę mokėti už naujienas?
Apie žiniasklaidos pokyčius, reklamos rinką ir vartotojo pasirinkimus kalbamės su šia tema skaitmeninės rinkodaros ir komunikacijos konferencijoje „Full Digital“ pranešimą skaitysiančiu laidų vedėju, žurnalistu ir rašytoju Andriumi Tapinu.
Keičiasi ne tik žiniasklaida, bet ir visuomenė
Anot A. Tapino, stereotipas, kad lietuviai nenori papildomai mokėti už turinį pamažu nyksta – jaunoji karta vis dažniau atsisako tradicinių žiniasklaidos kanalų ir renkasi naująsias mokamas, remiamas ar dalinai apmokamas žiniasklaidos priemones.
„Nors Lietuvoje mokamo žiniasklaidos turinio kol kas dar nedaug, šiuo metu sparčiai populiarėja tokių užsienio kanalų, kaip „Spotify“, „Netflix“ ar „Amazon Prime“ prenumeravimas. Rinkdamiesi legalų, išskirtinį turinį, vartotojai ne tik išlošia patys, bet ir paremia kino, muzikos ar žurnalistikos autorius ir kūrėjus“, – sako A. Tapinas.
Jis pastebi, kad visuomenė išties keičiasi – žmonės ima vis labiau vertinti kokybišką turinį ir tiriamąją žurnalistiką, ieško patikrintų faktų ir naujienų, domisi specifinėmis temomis ir nori bei gali už visa tai mokėti.
„Visgi, vyresniosios kartos įpročius pakeisti sunku – jie pripratę, kad televizija ir turinys internete gaunamas nemokamai, todėl dažnai nenori mokėti iš principo. Ir tai nieko keisto – žiniasklaida negali priversti žmogaus mokėti, tai turi tapti kiekvieno žmogaus sąmoningu pasirinkimu ieškant aktualijų, vertingų žinių ir įdomaus, specifinio turinio“, – neabejoja A. Tapinas.
Už kokį turinį mokėti verta?
Pašnekovas pripažįsta, kad kalbant apie mokamą skaitmeninį turinį, svarbu gerai atsirinkti.
„Tikrai ne visas apmokestintas turinys yra vertas dėmesio – šiandien informacijos srautas didžiulis, todėl pirmiausia reiktų žinoti, kokio turinio ieškote ir kokius lūkesčius jam turite. Taip apsidrausite nuo nusivylimo, jei užrakintame kanale ar jo skiltyje rasite visai ne tai, ko tikėjotės“, – įspėja A. Tapinas.
Anot A. Tapino, žvelgiant į internetinės žiniasklaidos ateitį, panašu, kad mokamo turinio ilgainiui vis daugės, tačiau jis niekada nebus visiškai uždarytas.
„Manau, kad ateityje vis labiau populiarės kombinuotas turinys – kai dalis turinio paliekama laisvai prieinamo visiems vartotojams, o dalis – uždaroma su prašymu susimokėti simbolinį mėnesinį ar metinį mokestį kaip atlygį kūrėjams ir autoriams. Pilnai užrakinti savo turinį po pinigų siena galės tik nedaugelis – kitiems reikalinga didelė skaitytojų auditorija ir nenutrūkstantis žmonių srautas“, – sakė A. Tapinas.
Mokamos žiniasklaidos situacija Lietuvoje
Pasak A. Tapino, Lietuvoje daugėja specializuoto mokamo turinio – nuo pagrindinių lietuviškų portalų straipsnių ar žurnalistinių tyrimų iki „Youtube“ kanalų ar tinklalaidžių.
„Dažniausiai jam taikoma ne privalomo mokėjimo, o savanoriško rėmimo funkcija, kai vartotojas gali laisvai pasirinkti, kiek ir kada nori paremti turinio kūrėjus arba gali to visai nedaryti. Tokio tipo parama dažniausiai vykdoma per populiarią ir visame pasaulyje plačiai naudojamą „Patreon“ rėmimo platformą“, – sakė A. Tapinas.
Anot pašnekovo, tokį principą taiko ir paties įkurta, jau trečius metus skaičiuojanti internetinė televizija „Laisvės TV“.
„Mūsų turinys yra 100 proc. atviras ir nemokamas visiems vartotojams, tačiau kartu džiaugiamės ir didžiuojamės, kad turime didelį būrį nuolatinių rėmėjų (šiuo metu 3848), kurie mus palaiko ir remia nuo pat veiklos pradžios“, – teigė A. Tapinas.
Jo nuomone, norint kurti vien tik apmokestintą turinį, jis turi būti ypač reikšmingas ir reikalingas tikslinei auditorijai.
„Tokių žiniasklaidos priemonių nėra daug, nes sudėtinga surinkti pakankamą kiekį turinio gerbėjų, kurie galėtų išlaikyti visą kanalą. Vienas tokių pavyzdžių Lietuvoje galėtų būti podkastas „Bačiulis ir Ramanauskas“, kuris išskirtinai prieinamas tik jo rėmėjams. Visgi, kuriant tik apmokestintą turinį, nukenčia turinio sklaida – minėta tinklalaidė surenka 2 tūkst. klausytojų auditoriją, kai tuo tarpu laisvai prieinama „Laisvės TV“ turi 70-80 tūkst. žiūrovų”, – pasakojo A. Tapinas.