A. Monkevičius: aukštosios mokyklos neturėtų mažinti minimalių reikalavimų stojantiesiems

A. Monkevičius: aukštosios mokyklos neturėtų mažinti minimalių reikalavimų stojantiesiems

Ramūnas JAKUBAUSKAS (BNS) / BNS nuotr.

A. Monkevičius.

Ateityje aukštosios mokyklos neturėtų mažinti minimalių reikalavimų stojantiesiems, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. 

„Ateityje neturėtų būti štai tokių reiškinių ir mes norime tą išspręsti sistemiškai, konstruktyviai. Visa tai įmanoma subalansuoti. Sąlyga būtų viena – vienodi reikalavimai, kurie šiuo metu galioja“, – BNS sakė ministras.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, Vilniaus Gedimino technikos (VGTU), Mykolo Romerio MRU) ir Vytauto Didžiojo universitetai (VDU) per šių metų priėmimą į valstybės nefinansuojamas studijų vietas minimalaus balo netaikė.

BIC

Remiantis bendru susitarimu, stojantiems į universitetus reikėjo surinkti 5,4 balo, į kolegijas – 4,3 balo iš 10.

Teigiama, kad VGTU stojančiuosius priėmė su 4,3 balo, o VDU ir MRU balus skaičiavo atsižvelgdami į savo nustatytus papildomus kriterijus.

Minimalius reikalavimus taikę Kauno technologijos, Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai tvirtina, kad nuolaidas
stojantiesiems darančios aukštosios mokyklos devalvuoja Lietuvos aukštąjį mokslą.

Anot A. Monkevičiaus, šiuo metu valdžia negali užkirsti kelio aukštosioms mokykloms nesilaikyti minimalių reikalavimų.

„Čia paties universiteto teisė. Ministras negali priversti – gali tik kviesti, siūlyti. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato tokią galimybę, kad pats universiteto senatas nustato reikalavimus, iš kurių tik vienas įstatyme yra įtvirtintas, kad stojantysis turi būti išlaikęs mažiausiai vieną valstybinį brandos egzaminą. Čia juridiškai mes negalime prikišti“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Anot A. Monkevičiaus, jam dar būnant MRU rektoriumi stengtasi priartinti reikalavimus prie minimalių, taip suteikiant galimybę siekti aukštojo mokslo ir tiems, kurie nuo minimalios kartelės atsiliko tik keliomis dešimtosiomis balo.

„Jeigu kalbėtume apie šitą klausimą kokybės požiūriu, tai tarkime aš, būdamas rektoriumi, mes stengėmės priartinti tuos reikalavimus maksimaliai prie tos kartelės. Pavyzdžiui, jeigu dabar minimalus reikalavimas yra 5,4 balo, tai siekėme, kad būtų, sakykime, mažiausiai 5. Bet tie, kurie įstoja arti (pereinamojo balo – BNS) – dažnai būna, kad viena ar kita dešimtoji skiriasi, – jiems stengiamasi suteikti paramą, kad jie galėtų sėkmingai studijuoti“, – sakė ministras.

Jis įsitikinęs, kad ignoruoti minimalų reikalavimą aukštąsias mokyklas verčia konkurencija, tačiau tai gali turėti rizikos studijų kokybei.

„Mes labai aiškiai norime įvertinti, pasverti galimas pasekmes ir išlaikyti tą balansą tarp kolegijų ir universitetų, kad kokybiškai atliktų savo misiją“, – BNS teigė A. Monkevičius.

Anot jo, šiuo metu kuriamas naujas modelis, kuris priverstų aukštąsias mokyklas laikytis suvienodintų reikalavimų, taip pat nebijoti studentų nubyrėjimo, siekiant geresnės studijų kokybės.

„Labiausiai norėtųsi išspręsti dvi problemas – kokybės ir socialinio teisingumo, nes čia didžiuliai kontrastai. 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. neturtingiausių – beveik keturis kartus skiriasi įstojimas. Norint tai įveikti, mums reikia subalansuoti šitą procesą, bet čia uždavinys ir mokykloms“, – sakė ministras.

LAMA BPO duomenimis, valstybės nefinansuojamose studijų vietose universitetuose šiemet sudaryta 2,9 tūkst. sutarčių, daugiausia – Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose.

Kolegijose sudaryta irgi 2,9 tūkst. sutarčių dėl vadinamų mokamų vietų. Gausiausia jų – Socialinių mokslų, Vilniaus ir Kauno kolegijose.

AIK

H2Auto plovykla

EXPO

Labirintų parkas

Mano namukas

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.