Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad nors Euro zonoje matomas infliacijos lygis tarp gruodžio ir sausio krito 0.7 procentinio punkto, situacija nėra vienareikšmiška. Anot jo, jeigu atmestume energetikos ir maisto sukeltos infliacijos pokyčius, infliacija yra greitėjanti. Negana to, jo manymu, egzistuoja faktorių, kurie gali nulemti aukštą infliacijos lygį 2023 metų pirmajame ketvirtyje.
„Vakar Eurostat paskelbė sausio mėnesio išankstinę infliaciją Euro zonoje. Ir ten situacija yra labai nevienareikšmiška. Jeigu mes žiūrime techniškai, tai Euro zonoje matomas infliacijos lėtėjimas. Tarkime gruodį buvo 9.2 proc., o sausį 8.5 proc. Bet atmetus energetiką ir maistą, mes netgi matome infliacijos tempų paspartėjimą“, – „Žinių radijui“ aiškino M. Vaščega.
Ekonomistas tvirtino, kad infliacija Europoje dar nėra pasiekusi piko. Negana to, egzistuoja tam tikros rizikos dėl kurių infliacijos lygis vėl gali kilti.
„Kol kas, teigti, kad infliacija Euro zonoje ir apskritai Europoje jau pasiekė piką būtų truputėlį per anksti. Ir aš manau, kad Europa turi dar ir nemažai rizikų“, – teigė jis
A. Izgordinas komentavo, kad pagrindinė rizika kyla dėl Kinijos ekonominio atsigavimo. Pasak jo, tai gali reikšti žaliavų kainų kylimą, kas gali reikšti, jog metų pradžioje infliacija išliks aukšta.
„Ir ta rizika yra susijusiu su Kinija. Nes Kinijos makrorodikliai jau sausio mėnesį rodė, kad Kinijos paslaugų sektorius po COVID pandemijos sugrįžo į augimo teritoriją. Tai reiškia, kad kažkada pavasarį gali pradėti kilti žaliavų kainos ir labai realu, kad ir pirmą šių metų ketvirtį matysime stabiliai aukštą infliaciją“, – aiškino ekonomistas.
ELTA primena, kad infliacija sausį euro zonoje preliminariais duomenimis sumažėjo iki 8,5% nuo 9,2% pernai gruodžio, trečiadienį skelbė Eurostatas. Su kitomis ES šalimis suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės nuo pernai spalį pasiekto 10,6% piko.
