4 C
Panevėžys
Trečiadienis, 14 balandžio, 2021

A. Dulkys: švelninti karantino reikalavimus būtų galima išplėtus testavimą

AutoriusAugustas Stankevičius (BNS)FotoBNS
A. Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad karantino laisvinimą galėtų paspartinti platesnis gyventojų testavimasis nuo koronaviruso.

Jo teigimu, pastarųjų dienų duomenyse matomos „negeros tendencijos“, tačiau kalbėti apie trečiąją bangą pagrindo kol kas nėra.

Pasak A. Dulkio, situaciją į blogąją pusę gali kreipti sumažėjusi gyventojų disciplina ir viruso mutacijos.

– Kaip vertinate besikeičiančią sergamumo dinamiką? Kai kas tai jau vadina trečiąja banga. 

– Aš manau, kad tikrai negalima daryti tokių pareiškimų iš tiek duomenų, kiek mes turime dabar. Duomenų analitikai, specialistai sako, kad duomenys turi būti tvarūs. Reikia žiūrėti septynių arba 14 dienų tendencijas.

Taip, faktas toks, kad dabar keletą dienų turime nerimą keliančius signalus, atitinkamai turim imtis kažkokių priemonių. Tam ir apgalvojom karantino scenarijų, galimybes, įsivedėme rodiklius, kad juos stebėtume ir pagal juos priimtume sprendimus.

Dar yra per daug ankstyva daryti labai skambias išvadas, bet faktas, kad mūsų rodiklių gerėjimas sustojo, kai kurie rodikliai pradėjo rodyti negeras tendencijas. Tai mums signalas ir turime galvoti, ką toliau daryti.

– Kodėl sustojo užsikrėtimų mažėjimas?

– Aš manau, kad šiandien Lietuvoje tokio žmogaus, kuris galėtų tiksliai pasakyti kodėl nėra. Mes galime tik pasvarstyti arba pabandyti išmąstyti kažkokius dalykus.

Vienas niuansas yra mūsų visuotinis taisyklių ir rekomendacijų laikymasis. Ši disciplina labai svarbi. Kitas dalykas, taip, buvo pasiųstų lūkesčių ir kai kurie verslai – grožio paslaugos, prekyba – atlaisvėjo ir vien nuo to, tomis dienomis, kai jau buvo paskelbta, kad planuojama atlaisvinti, buvo pastebėtas ir mobilumo išaugimas – ne tik transporto, apskritai, žmonių mobilumas. Vadinasi, galėjo padaugėti kontaktų. Trečias dalykas, kas mums mažiausiai matoma, tai pačio viruso elgesys. Darome sekoskaitas, tiriame, su nerimu laukiame žinių, galbūt yra kažkokių mutacijų.

– Didesnį mobilumą siejate su gyventojų lūkesčiais, kurie kilo dar prieš sprendimus dėl atlaisvinimo?

– Galima tai suprasti žmogiškai, kad laikas yra pakankamai ilgas, kuriame mes turime judėjimo suvaržymus, tad veržimasis judėti ir noras judėti yra natūralus.

 – Minėjote, kad reikės kažką daryti. Gal galite pasakyti, ko reikėtų imtis matant šią tendenciją, ar turite planą, pagrindinius žingsnius?

– Vyriausybė jau ėmėsi sekoskaitos projekto, vyksta aktyvus darbas. Visos geriausios, svarbiausios mūsų laboratorijos dirba.

Kitas dalykas – mes negalime gyventi ištisai naudodami tik vienodas priemones. Tai dabar į mūsų priemonių arsenalą turi ateiti daugiau įvairaus testavimo. Sakykime, švietimo srityje norime išbandyti kaupinių metodą, dabar jau vyksta pilotinė mokykla. Jei mums pavyks šis pilotinis projektas, reiškia, mes galėsime svarstyti galbūt ir kitose mokyklose, kitose organizacijose. Tai – vienas variantas, kaip neužsisėdėti namuose ir kaip tęsti veiklas.

Kitas dalykas – jau kitą savaitę į Lietuvą turi atvažiuoti greitųjų antigenų didžiulė partija. Reiškia, mes per mobilius punktus paleisime papildomo profilaktino testavimo galimybę. Dar vienas dalykas – mes didiname apskritai profilaktinį testavimą ir prieš kelias savaites suteikėme savivaldybėms galimybę, jos gali savarankiškai didinti testavimą. Savo ruožtu, mes taip pat tas grupes didiname, kurios galėtų būti testuojamos, darome serologinį antikūnų testavimą. Noriu pasakyti, kad šiai krizei valdyti mes įvedame labai daug skirtingų testavimo metodų, kurie įsivažiavę turėtų mums padėti išmokti gyventi su virusu kitaip, tai reiškia, kad galėtumėme atverti daugiau veiklų, bet padidinę testavimą tų žmonių, kurie tose veiklose dalyvauja.

– Pastebėti atvejai, kai socialinės globos įstaigose nustatomi koronaviruso atvejai praėjus kelioms savaitėms po antrojo skiepo suleidimo. Šiandien buvo pavyzdys Tauragėje, vakar – Trakuose. Kaip vertinate tokią informaciją?

– Manau, kad kiekvieną tų atvejų reikia vertinti detaliau, kviesčiau mus visus atsargiai tokias žinutes platinti ir tik įsigilinus į situaciją.

Mes jau turime beveik 10 proc. Lietuvos gyventojų imunizaciją, pirmu skiepu jau beveik 5 proc. paskiepyti, antru skiepu – 2,5 procento. Taip, vakcinacija neapsaugo nuo visų gyvenimo ligų ir nuo visų atvejų, taip ji padeda, bet ir per gatvę einant mašina vis tiek gali partrenkti, nors jeigu ir būsit vakcinuotas.

Kiekvienas žmogus skirtingas, kiekvieno organizmas yra skirtingas, aš manau, kad šituos konkrečius atvejus reikia detaliau paanalizuoti. Jų kol kas tikrai nedaug, lyginant su tuo, kiek yra žmonių vakcinuota.

– Ar ministerija seka šiuos atvejus? 

– Visi vakcinavimo dalykai, visi šalutiniai poveikiai patenka į e. sveikatą, į sistemą, į įrašus. Nėra nė vieno žmogaus, apie kurio vakcinavimą ar kažkokius šalutinius poveikius nebūtų žinoma. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba šiuos dalykus seka, skelbia viešai savo informaciją, kiek  ko buvo pastebėta. Kol kas žiūrint į kritinę masę, tie požymiai, kurie susiję su vakcinomis, tikrai niekuo neišsiskiria, nėra kažkokie, kurie turėtų kelti labai didžiulį nerimą. Yra galbūt skirtumas tarp pačių vakcinų. Po vienų vakcinų po pirmo skiepo yra kažkokių papildomų pojūčių , po kitų – po antrojo skiepo. Bet tokių dalykų, kurie turėtų kelti grėsmę riziką kelti tokius klausimus tikrai pagrindo nėra.

– Antrasis karantinas trunka jau mėnesiu ilgiau, nei buvo pirmasis. Jeigu situacija negerės, kaip bus sprendžiami klausimai dėl visuotinio nuovargio, kai žmonės pavargsta nuo ribojimo ir jų nebesilaiko? 

– Bendražmogiškai žiūrint, mes juk visi siekiame bendro tikslo. Kas labai svarbu, mes labai sau aiškiai įsivardinome, ką mes turim padaryti. Mes visi esame ištikti tos vienos bėdos. Tikrai nemanau, kad mes norime įsirašyti į tų zuikiautojų gretas, kad aš jau dabar nebedalyvausiu žaidime, o tegul žaidžia kiti. Mes – krepšinio šalies gyventojai. Jei kažkuriam iš kėlinių mūsų komandai sekasi sunkiau, ar pralošinėjam tai reiškia, kad dabar paliksim aikštelę ar žiūrovų tribūnas ir paliksim komandą likimo valiai?

Man atrodo, kad mes tikrai labai šauniai ir daug padarėme, žmonių pasiekimas yra. Prisiminkim, kokia situacija buvo gruodžio viduryje – buvom ir pirmi pasaulyje, ir pirmi Europoje pagal skaičių blogumą. Šiandien mes sprendžiame jau kito lygio problemas. Kelių dienų tendencijos neturėtų priversti mūsų apleisti jėgas.

Aš net norėčiau pasakyti tokį dalyką ir kviesčiau visus vienytis ir susikaupti, juk gruodžio viduryje, kai buvom pačioje kritiškiausioje situacijoje, Lietuvoje nevyko vakcinavimo procesas.

Ta jei nesugebėsim susiimti, jei sugrįšim į situaciją, kada vėl gydymo įstaigos pradės lūžti nuo ligonių, tai sugadinsim patį vakcinavimo procesą, nes šiame procese būtent sveikatos apsaugos sistemos žmonės dalyvauja. Todėl turime rasti jėgų ir toliau susikaupę laikytis, siekti to rezultato.

Tuo labiau mes keičiam tuos įrankius – daugiau testavimo darysime, bet reikia kad ir tame testavime žmonės dalyvautų. Leidome atnaujintoms veikloms naudotis nemokamai profilaktiniais testavimais, bet labai nedidelė dalis atėjo testuotis.

– Ar testavimas sumažina tikimybę, kad blogėjant situacijai būtų grįžtama prie apribojimų?

– Manau, kad tikrai neturėtume tokių dalykų svarstyti. Visų pirma, jei mes dar sugebame kartu susikaupę laikytis taisyklių kovo mėnesį, tai per kovo mėnesį pirmu skiepu būsime paskiepiję daugumą žmonių 70 metų amžiaus grupėje ir vyresnius. Būtent šitoje amžiaus grupėje yra daigiausiai mirčių. Tai reiškia, kad jau ta grupė žmonių yra saugesni, mes taip pat jau vakcinavom sveikatos sistemos darbuotojus. Tendencijos rodo, kad pasitaiko užsikrėtimų, bet jie yra ženkliai sumažėję. Ir jei dar mūsų kultūroje atsiras testavimasis, mes galėsime tą virusą tokiomis priemonėmis ir valdysime, nereikės sėdėti užsidarius. Tai leis geriau išgaudyti tą virusą, greičiau izoliuoti kontaktus, mes tada jį stabdysim būtent tokiomis priemonėmis.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 60–99 metų žmonės

confident-noyce

Grupė opozicijos atstovų dėl neigiamo COVID-19 testo grįžtant į Lietuvą kreipėsi į KT

confident-noyce

Ligoninėse šiuo metu gydoma 1040 COVID-19 pacientų, iš jų 99 – reanimacijoje

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau