Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Konstitucinio Teismo (KT) anikonstitucišku pripažintas sprendimas sulaikyti neteisėtus migrantus ir juos priverstinai apgyvendinti užsieniečių registracijos centruose buvo būtinas. Pasak jos, tuo metu šalis neturėjo kitų įrankių, kaip kovoti su Baltarusijos režimo vykdoma ataka.
„Kodėl buvo priimtos šitos priemonės, prasidėjus instrumentalizuotai migracijai, kurią organizavo ir organizuoja A. Lukašenkos režimas, tai mes neturėjome priemonių gintis“, – žurnalistams Vidaus reikalų ministerijoje sakė A. Bilotaitė.
„Tai, pirmiausiai mes neturėjome fizinio barjero, neturėjome sienų stebėjimo sistemų ir neturėjome sprendimo apgręžti arba neįleisti tų asmenų, kurie neteisėtais būdais patenka į Lietuvą“, – akcentavo ji.
Ministrė akcentuoja, kad tam tikru traukos faktoriumi buvo ir tuo metu Lietuvoje galiojusi migracijos politika.
„Kalbant apie mūsų migracijos sistemą, ji buvo traukos faktorius , kuris taip pat skatino tą procesą. Ir buvo priimti sprendimai, kad Lietuva negali būti pereinamuoju kiemu. Lietuva turi gintis, nes yra aiškios grėsmės mūsų saugumui, mūsų nacionaliniam saugumui, mūsų žmonių saugumui“, – pabrėžė ji.
Nemano, kad turėtų prisiimti politinę atsakomybę: sprendimus kartotų ir antrą kartą
Paklausta, ar nesiruošia prisiimti atsakomybės už sprendimą, kurį KT pripažino neteisėtu, A. Bilotaitė akcentavo Seimo paramą minėtai iniciatyvai.
„Norėčiau grįžti prie to, kad buvo 84 Seimo nariai, kurie priėmė sprendimą parlamente, kad tokios nuostatos atsirastų“, – į „laisviečio“ Tomo Vytauto Raskevičiaus raginimą prisiimti atsakomybę reagavo ministrė.
Priešingai, pažymėjo A. Bilotaitė, jei susiklostytų tokia situacija antrą kartą, ji kartotų anksčiau priimtus ir KT neteisėtais pripažintus sprendimus.
„Jeigu man reikėtų pakartoti šituos sprendimus, jei situacija vėl pasikartotų, aš daryčiau visus tuos pačius sprendimus, kuriuos tuo metu padariau, nes šitų sprendimų reikėjo mūsų valstybei“, – patikino ji.
