Antradienį Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vilniuje susitiko su Vokietijos skaitmeninimo ir susisiekimo ministru dr. Volkeriu Wissingu kuriam pristatė Lietuvos patirtį konsoliduojant viešojo sektoriaus informacinių technologijų infrastruktūrą.
„Su partneriais iš Vokietijos dalinamės abipuse patirtimi apie viešojo sektoriaus skaitmeninimo projektus, su tuo susijusius iššūkius ir naudą visuomenei. Susiduriame su skirtingais iššūkiais, turime ko pasimokyti vieni iš kitų, todėl tokie susitikimai yra labai naudingi. Lietuvoje siekiame sukurti tvirtą skaitmeninį pagrindą viešajam sektoriui, kad jis pateisintų visuomenės lūkesčius, būtų sukurtos geresnės sąlygos verslui, išaugtų jo konkurencingumas ir sumažėtų valstybės išlaidos“, – sako A. Armonaitė.
2020–2022 m. į Lietuvos informacinių technologijų infrastruktūros konsolidavimą įtrauktos 99 valstybės institucijos, o artimiausiu metu į šį procesą planuojama įtraukti dar ne mažiau kaip 60 valstybės institucijų.
Tikimasi, kad, sėkmingai įgyvendinus numatytas priemones, iki 2030 metų daugiau kaip 80 proc. mūsų šalies valstybės institucijų gaus konsoliduotas informacinių technologijų paslaugas.
„Visai nesenai Lietuvos Seimas, Vyriausybei teikiant, priėmė gana progresyvius įstatymų pakeitimus, kurie leidžia duomenis saugoti ne tik valstybiniuose ir privačiuose duomenų centruose, bet taip pat pasitelkiant ir debesijos technologijas“, – aiškino ministrė.
„Labai svarbus projektas, kuris įgyvendintas, tai skaitmeninė ambasada Briuselyje, kuri leis mūsų skaitmeninei valstybei egzistuoti nepaistant jokių avarijų“, – pridūrė ji.
Iš praėjusį rudenį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paskelbto 1 mlrd. eurų investicijų plano ekonomikai skatinti iki šių metų pabaigos valstybės institucijų ir įstaigų paslaugoms skaitmeninti numatyta 115,26 mln. eurų.
Taip pat yra suplanuoti 35 mln. eurų lietuvių kalbos technologinių išteklių, reikalingų kuriant dirbtinio intelekto sprendimus, sukūrimui. Pasak ministrės, skaitmeniniai kalbos ištekliai bus pritaikyti pažangiems technologijų sprendimams ir užtikrins dirbtiniu intelektu pagrįstų paslaugų prieinamumą visuomenei – rinkoje dominuojančių virtualių asistentų, kalbos robotų, išmaniųjų namų sistemų ir kt.
„Jau daug institucijų laukia šio mūsų projekto, transformuoti dirbtinio intelekto galimybės, kad būtų galima naudoti su lietuvių kalba, pradžios. Tačiau labai svarbu suplanuoti šį procesą atsakingai tam, kad pinigai nebūtų iššvaistyti vėjais, o tam, kam jie yra reikalingi“, – tikino A. Armonaitė.
Europos Komisijos (EK) kasmet skelbiamoje Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitoje Lietuvos vertinimas pernai viršijo bendrą Europos Sąjungos vidurkį – Lietuva užėmė 14-tą vietą. EK vertinimu, labai gerų rezultatų Lietuva pasiekė skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje, kur jos vertinimo rodikliai beveik du kartus viršija ES vidurkį, ir čia Lietuva iš 12 pakilo į 10 vietą.
Lietuva 2025 metais siekia būti 10-oje vietoje DESI ataskaitoje, o įgyvendinus planuojamas reformas 2030 metais – 7-oje vietoje.
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, savo pasiekimais šioje srityje mūsų šalis jau lenkia daugelį ES valstybių. Lietuvos skaitmeninimas yra ilgalaikis ir nuoseklus procesas, esantis tarp strateginių valstybės plėtros tikslų.