24.5 C
Panevėžys
Penktadienis, 12 liepos, 2024

A. Armonaitė: nepanaudojamos savivaldybių lėšos turi būti nukreiptos gynybai, kad mažiau apmokestintume žmones

AutoriusIgnas Dobrovolskas (ELTA)Fotodelfi
A. Armonaitė.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigiamai vertina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) sprendimą iš dalies pritarti kad siūlymui didesnę savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį skirti gynybai. Vis tik politikę liūdina, kad žemės ūkio veikloje naudojamas kuras yra mažiau apmokestinamas.

„Registravome savo pasiūlymus, komitetas iš dalies atsižvelgė. Daugiau iš nepanaudojamų savivaldybių lėšų būtų nukreipiama gynybai tam, kad galėtume mažiau apmokestinti žmones, yra tokia kryptis, į šį Laisvės partijos pasiūlymą iš dalies komitete buvo atsižvelgta“, – Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.

„Taip pat kalbant apie kuro akcizus, žmonėms jie kils ne iš karto, yra išdalinta, tas gerai. Bet, kas liūdina, kad kuro naudojamas žemės ūkio veikloje toliau yra mažiau apmokestinamas ir jo mažesnis kylimas dar yra išdėstomas. (…) Į ką atsižvelgta gerai, bet balsuosime salėje ir tada spręsime“, – pažymėjo ji.

Pirmadienį Seimo BFK pritarė daliai pokyčių projekte, dėl kurių turės apsispręsti parlamentas. BFK nusprendė pritarti 2,5 karto didesniam elektroninių cigarečių skysčio akcizui, negu buvo numatyta Vyriausybės siūlyme.

Konservatorius Vytautas Kernagis siūlė, kad akcizas 2025-2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet, kai Vyriausybė numatė 60 proc. didinimą kiekvienais metais. Balsų dauguma, BFK pritarė V. Kernagio siūlytam variantui.

Taip pat komitetas pritarė kompromisiniam siūlymui, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui būtų 47 eurai/1 tūkst. l. Ministrų kabinetas pirminiame projekte buvo numatęs, kad CO2 dedamoji benzinui 2025 m. siektų 72 eurus/1 tūkst. litrų. Gazoliams, pagal BFK siūlomą variantą, saugumo dedamoji siektų 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliktų 50 eurų/1 tūkst. l, kaip ir buvo numatyta pirminiame projekte.

BFK pritarė ir siūlymui, kad Valstybės gynybos fondui iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies 2025 m. būtų skirti 85 mln. eurai, vietoje Vyriausybės pirminiame projekte numatytų 25 mln. eurų.

Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.

Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.

Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.

Valstybės gynybos fondo lėšas sudarytų laikinasis solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais.

Taip pat numatoma gauti 6,5 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais. 0,2 procento pajamų būtų gauta iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais.

25 milijonai eurų fonde numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.

Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.

ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.

Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.

Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Seimas pritarė griežtesniam kriptoturto verslo reguliavimui ir jo priežiūros institucijų nustatymui

confident-noyce

A. Mazuronis ir V. Bukauskas prisijungė prie Lietuvos regionų partijos frakcijos Seime

confident-noyce

Tautinių mažumų įstatymo projektas įveikė svarstymo stadiją Seimo komitete

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau