2.7 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 27 vasario, 2025

Dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos Lietuva ketina apsispręsti per kelis mėnesius

AutoriusKarolina Ambrazaitytė, Vilmantas Venckūnas (BNS)
FotoBNS
M. Česnulevičius.

Lietuva per kelis ateinančius mėnesius ketina apsispręsti, ar pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

„Šiai dienai lieka tas pats sprendimas galioti, kol kas vyksta konsultacijos tiek su kaimynais regione, su mūsų partneriais regione, tiek su sąjungininkais, kurie potencialiai galėtų ateiti į mūsų žemę, jeigu tam iškiltų poreikis“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) žurnalistams sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.

„Kai šitie atsakymai bus paruošti, Krašto apsaugos ministerija su kariuomenės vadovybe grįš į VGT. Tas turėtų įvykti artimiausiu laiku, vieno mėnesio, dviejų mėnesių galbūt klausimas“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, Lietuva iš konvencijos trauktis svarsto, norėdama sustiprinti pasienį su Rusija galimos agresijos atveju. Tokio sprendimo kritikai sako, jog priešpėstines minos gali padaryti žalos besiginančioms pajėgoms ir civiliams.

Ši klausimą sausio viduryje svarsčiusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sprendimo dėl konvencijos nepriėmė. Pasak prezidento Gitano Nausėdos, šis klausimas į VGT grįš po konsultacijų su NATO partneriais.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad pasitraukimas iš Otavos konvencijos atrištų rankas kariuomenei.

Pasak M. Česnulevičiaus teigimu, girdimos ir įvairių organizacijų nuomonės dėl šio sprendimo.

„Yra skirtingos organizacijos, kurios skirtingu tikslu vedinos bando daryti įtaką šiam procesui. Vieni bando paskatinti, kad tas sprendimas būtų priimtas greičiau ir mes išeitume iš Otavos konvencijos. Yra organizacijų, kaip tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, kurie mano, kad priešpėstinės minos yra tas blogis ir nebereikėtų grįžti prie sprendimo, nereikėtų vėl jų naudoti“, – sakė patarėjas.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.

Ukraina irgi yra šios konvencijos narė, tačiau dokumentas nėra ratifikuotas Aukščiausioje Radoje, tad dar neturi teisinės galios ir kare su Rusija juo nesivadovaujama.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Vyriausybė – už Lietuvos ambasadoriaus NATO D. Matulionio atšaukimą nuo balandžio vidurio

JP Redakcija

D. Šakalienė: nerealu, kad Europa kariniais pajėgumais galėtų pakeisti NATO

JP Redakcija

Vokietijos rinkimus laimėjus konservatoriams, S. Skvernelis nesitiki pokyčių dėl brigados

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads