Pernai nedaug padidėjęs metinis registruotas nedarbas ir pasyvesnė darbuotojų samda nesutrukdė pasiekti teigiamų pokyčių mažinant atskirtį tarp mažiausio ir didžiausio nedarbo teritorijų. Šiemet Užimtumo tarnyba ryškesnių svyravimų nenumato, bet daugiau dėmesio reikalaus vyresnių bedarbių, žmonių su negalia ar kliūčių užimtumui turinčių asmenų įdarbinimas.
„Į Lietuvą 2024 metais atvyko 23,1 tūkst. daugiau žmonių nei iš jos išvyko. Teigiamas migracijos indeksas buvo viena iš esminių užimtųjų skaičiaus didėjimo priežasčių“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Daugėjo įsidarbinusių Užimtumo tarnybos klientų. Dirbti pradėjo 221,1 tūkst. žmonių – 8,7 proc. arba 17,8 tūkst. daugiau nei 2023 m. Išaugo ir klientų susidomėjimas remiamo užimtumo priemonėmis. 2024 m. jose dalyvauti pradėjo 38 tūkst. asmenų arba dešimtadaliu daugiau nei 2023 m. Paramos mokymuisi priemonė buvo populiariausia – ją rinkosi 19,5 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų, iš kurių – 14,1 tūkst. bedarbių.
Vidutinis metinis registruotas nedarbas 2024 m. nežymiai paaugo (0,2 proc. punkto) lyginant su 2023 m. ir siekė 8,8 proc. Šių metų pradžioje mažiausias registruotas nedarbas fiksuotas Neringos (3,8 proc.), Klaipėdos r. (6,9 proc.) ir Birštono (7 proc.) savivaldybėse, didžiausias – Ignalinos r. (12,4 proc.), Biržų r. ir Kelmės r. (po 11,4 proc.) bei Anykščių r. (11,2 proc.).
Visgi atskirtis tarp regionų sumažėjo. 2024 m. pabaigoje skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų buvo 1,2 proc. punkto mažesnis nei 2023 m. pabaigoje.
Praėjusieji metai pasižymėjo pasyvesne darbuotojų paieška. Per mėnesį darbdaviai paskelbdavo vidutiniškai 14,4 tūkst. darbo pasiūlymų – 1,3 tūkst. mažiau nei 2023 m. Paklausiausi išliko kvalifikuoti darbuotojai, kuriems skelbta trys ketvirtadaliai visų darbo vietų. Labiausiai trūko mokymo, sveikatos, inžinerijos specialistų, virėjų, vairuotojų ir judamųjų įrenginių operatorių. Jų konkurencingumas rinkoje nemažės ir ateityje.
Remiantis Lietuvos banko ir Finansų ministerijos prognozėmis, šiemet užimtų gyventojų skaičius neaugs arba kis nežymiai, o nedarbo rodiklių mažėjimo teks palaukti iki 2026 m. Nenumatoma ir didelių darbo užmokesčio pokyčių, fiksuotų pastaruosius kelerius metus.
Lietuvos darbo rinka išlaikys būdingus sezoninius svyravimus, todėl registruotas nedarbas turėtų likti panašus į 2024 m. rodiklius. Kovą-balandį, suaktyvėjus darbuotojų paieškai ir samdai, registruotas nedarbas, tikėtina, mažės, o artėjant šaltajam metų sezonui – ūgtels.
„Demografiniai, technologiniai ir geoekonominiai pokyčiai formuoja vyresnę, kultūriškai įvairesnę ir technologiniams įgūdžiams imlesnę darbo rinką. Darbo ieškantiesiems ir darbuotojams didės spaudimas nuolat atnaujinti žinias, darbdaviams – investuoti į organizacijai svarbių kompetencijų ugdymą“, –– teigė Užimtumo tarnybos atstovė.
Investicijų reikalaus ir besikeičiantis asmeninio gyvenimo bei darbo balanso suvokimas, skatinantis darbdavius rūpintis savo komandos emocine sveikata. Susiduriantys su darbuotojų trūkumu turės prisiminti kūrybiškų darbuotojų pritraukimo ir motyvavimo skatinimo sprendimų paiešką.
