Suskaičiavus Seimo rinkimuose balsavusius unikalius rinkėjus Pasaulio lietuvių apygardoje, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) teigia, kad po ketverių metų ši apygarda vėl galės būti sudaroma, jei smarkiai nesikeis rinkėjų skaičius Lietuvoje.
„Pasibaigus antrajam Seimo rinkimų turui su kolegomis skaičiavome, kiek unikalių rinkėjų balsavo Pasaulio lietuvių apygardoje. Mūsų turimi duomenys rodo, kad pirmame arba antrame ture Pasaulio lietuvių apygardoje savo balsą atidavė iš viso 37 tūkst. 811 rinkėjų, ir šis skaičius yra truputį didesnis nei 2020 metų Seimo rinkimuose“, – sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Pasak jos, „jeigu Pasaulio rinkimų apygardą 2028 metų Seimo rinkimams formuotume šiuo metu, tokio skaičiaus rinkėjų šiai apygardai sudaryti tikrai užtektų“.
VRK duomenimis, iš viso balsuoti užsienyje registravosi daugiau kaip 52 tūkst. rinkėjų. Dauguma jų balsavo paštu.
Rinkimų kodekse numatyta, kad Pasaulio lietuvių apygarda sudaroma, kai prieš tai buvusiuose Seimo rinkimuose užsienyje balsavusiųjų skaičius yra daugiau kaip 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Tai reiškia, kad rinkimuose turi būti dalyvavę 10 proc. ir daugiau rinkėjų, palyginti su vienai apygardai vidutiniškai tenkančių rinkėjų skaičiumi.
Pavyzdžiui, 2020 metais per parlamento rinkimus užsienyje balsavo 38,4 tūkst. Lietuvos piliečių. Likus metams iki šių Seimo rinkimų VRK suskaičiavo, kad vienai apygardai Lietuvoje vidutiniškai tenka 34,2 tūkst. rinkėjų, todėl Pasaulio lietuvių apygarda buvo sudaryta.
Sprendimą sudaryti ar ne Pasaulio lietuvių apygardą VRK priima likus metams iki Seimo rinkimų.
Šiemet po pirmojo parlamento rinkimų turo politikai nuogąstavo, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda, kurioje balsuoja užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kituose Seimo rinkimuose gali būti panaikinta dėl per mažo balsavusiųjų skaičiaus.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė siūlė keisti Rinkimų kodeksą, kad ši apygarda būtų išsaugota.
Sudarius Pasaulio lietuvių apygardą, Lietuvoje per Seimo rinkimus suformuojama 70 vienmandačių apygardų. Jeigu užsienyje gyvenantys lietuviai neturi savo apygardos, Lietuvoje sudaroma 71 apygarda.
Pagal Konstituciją, Lietuvoje 70 parlamentarų renkami daugiamandatėje apygardoje, tai yra pagal partijų sąrašus, ir 71 – vienmandatėse apygardose.
