Slaugytojos profesija yra neatsiejama nuo rūpinimosi žmonėmis, empatijos ir nuolatinio atsidavimo. Tačiau net ir tokiame kilniame darbe kartais norisi erdvės, kurioje galėtum atsipalaiduoti, pasisemti įkvėpimo ir kurti. Būtent tokia erdvė slaugytojai Dianai Vaižmužienei tapo šventinių dekoracijų kūrimas, kuris iš pradžių buvo tik hobis, bet greitai įgavo platesnę prasmę ir tapo dalimi jos gyvenimo.
Nuo širdies pacientams iki širdies šventėms
Diana dirba bendrosios praktikos slaugytoja jau daugiau nei 30 metų ir, kaip pati sako, medicina buvo neišvengiama jos gyvenimo kelionės dalis.
„Mano mama buvo slaugytoja, todėl nuo mažens viskas atrodė pažįstama ir sava. Meilė šiam darbui atėjo natūraliai“, – dalijosi ji.
Tačiau, kaip ir daugelis, Diana ieškojo veiklos, kuri praturtintų jos kasdienybę naujomis patirtimis. Šį norą skatino ir vaikai, kurie nuolat motyvavo: „Mama, tau pavyks, tu tik pradėk.“
Taip gimė naujas hobis „Dinci deco“ – šventinių dekoracijų kūrimas. Pirmoji proga save išbandyti buvo asmeninis jubiliejus.
„Kai sveteliai labai išgyrė ir klausė, iš kur samdžiausi dekoratorę, supratau, kad galiu savo idėjomis prisidėti prie kitų žmonių švenčių“, – šypsojosi Diana.
Šis hobis greitai tapo ne tik asmenine veikla, bet ir papildomu pajamų šaltiniu, suteikiančiu galimybę realizuoti kūrybines vizijas.
Šeimos parama ir kūrybiškumas
Vienas svarbiausių Dianos sėkmės raktų yra šeimos palaikymas. Vyras Vaidas ir keturi vaikai – Ernestas, Faustas, Timonas ir Atėnė – ne tik padeda, bet ir tampa pagrindiniais veiklos kritikais.
„Be jų pagalbos viskas būtų daug sudėtingiau. Jie ne tik padeda, bet ir kritikuoja, o tai skatina tobulėti“, – sakė panevėžietė.
Dekoravimo veikla prasidėjo nuo paprastų rankdarbių, kurių taip pat išmoko iš mamos.
„Mama augino mus su sese ir broliu viena ir, man rodos, kad ji mokėjo viską. Visą gyvenimą mėgau rankdarbius ir vis norisi kažko kitaip, nei yra įprasta. Pradėjau nuo mezgimo – ilgą laiką mezgiau riešines, kurias dovanodavau draugams. Taip pat dariau kitokius rankdarbius, o dabar kuriu dekoracijas ir šventėms: nuo Kalėdų senelių žiemos šventėms iki fotosienų gimtadieniams“, – pasakojo ji bei atskleidė, kad pirmasis gimtadienio šventės užsakymas iš šalies buvo antrasis mergaitės Lėjos gimtadienis.
Svajonė tapo realybe
Didžiausias iššūkis Dianai – sukurti šventes, kurios ne tik atitiktų, bet ir pranoktų klientų lūkesčius.
„Svarbiausia yra rasti bendrą kalbą su šventės šeimininkais ir suprasti jų viziją. Šventės vieta nėra svarbiausia, svarbiausia yra gera idėja“, – įsitikinusi Diana.
Šiandien Diana su šeima aktyviai prisideda prie įvairių švenčių dekoravimo, pradedant Kalėdomis ir baigiant gimtadieniais, krikštynomis ar net vestuvėmis. Taip pat ji gali paruošti pikniką gamtoje. Jos kūriniai – tai ne tik grožis, bet ir meilės, atsidavimo bei kruopštaus darbo rezultatas. Nors pagrindinis moters darbas ir toliau išlieka bendrosios praktikos slaugytoja šeimos gydytojų centre „Gydažolė“, dekoravimas suteikia jai galimybę atitrūkti nuo kasdienybės ir atskleisti kitą savo asmenybės pusę.
Hobis, suteikiantis energijos
„Dekoruodama aš pasikraunu, nes tai leidžia kūrybiškai realizuotis“, – teigė panevėžietė.
Nepaisant intensyvaus darbo medicinoje, šventinių dekoracijų kūrimas jai tampa būdu atgauti jėgas.
„Medicinoje tu daug atiduodi, o dekoravimas – tai vieta, kur galiu save įkrauti.“
Dianos istorija – tai puikus pavyzdys, kaip svarbu atrasti veiklą, kuri ne tik džiugina, bet ir padeda išreikšti save. Ši slaugytoja sugebėjo suderinti savo profesiją su kūrybiška aistra ir kurti šventes, kurios nepalieka abejingų.
