Apie seną bene 9 tūkst. metų gyvuojančią ligą tuberkuliozę aktyviai kalbame ir šiais laikais. Pasak Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pavaduotojos Virginijos Vaičekonienės, šiuo metu itin nerimą kelia atspari vaistams ligos forma, kai nustatyta mikobakterija yra atspari keliems ar daugeliui vaistų, skirtų ligai gydyti.
Skatina ligų protrūkį
„Tuberkuliozė – išgydoma liga. Svarbu laiku kreiptis į medikus, neužleisti ligos, vartoti vaistus taip, kaip nurodė gydytojas ir pacientas pasveiks. Deja, Lietuvoje neretai pasitaiko ir daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė. Tuomet jos gydymas tampa sudėtingas, o išgyvenamumas nesiekia 30 proc. Atsparumas vaistams atsiranda tada, kai jie yra netaisyklingai vartojami, ar visai nutraukiamas jų vartojimas ir ligos gydymas. Ligoniai dažnai nesilaiko gydytojų rekomendacijų ir taip daro žalą, visų pirma, sau, o taip pat ir visai visuomenei, platindami joje vaistams atsparią ligos formą. Tuberkuliozės ir kitų infekcinių ligų gydyme labai svarbus nuoseklumas, gydytojo paskirtų vaistų taisyklingas vartojimas. Negalima ir nereikia vartoti antibiotikų be gydytojo paskyrimo. Deja, ir dabar šie vaistai vis dar lengvai prieinami.
Žmonės vaistinėlėse turi įvairiausių antibiotikų likučių ir vos tik sukarščiuoja ima juos gerti nesuvokdami, kad galbūt jie serga virusine infekcija, kurios antibiotikai niekaip neveikia. Tokiu būdu tik dar labiau skatinamas atsparių vaistams bakterijų atsiradimas. Nesuprasdami kokią žalą sau ir kitiems daro, individualūs žmonės gali pridaryti daug problemų savo šalies sveikatos sistemai – sukeldami infekcinių ligų, ypač atsparių antimikrobinėms medžiagoms, protrūkį.
Pasaulio sveikatos organizacija antimikrobinį atsparumą įvardija kaip vieną iš dešimties pagrindinių grėsmių visuomenės sveikatai greta oro taršos ir klimato kaitos, lėtinių neinfekcinių ligų, pasaulinės gripo pandemijos, dvejojimo vakcinuotis ir kt. Todėl visi – tiek gydytojai, tiek ir visuomenės sveikatos specialistai – turėtų ryžtingai veikti, kad vaistams atspari tuberkuliozės forma neišplistų mūsų mieste ir šalyje“, – teigė V. Vaičekonienė.
Vaistus vartoja neatsakingai
Duomenys rodo, jog svarbiausia priežastis, dėl kurios didėja antibakterinis atsparumas būtent ir yra – pernelyg dažnas ir neteisingas antibakterinių preparatų vartojimas. Dėl jo infekcijos, pavyzdžiui, pneumonija, tuberkuliozė, salmoneliozė, kurios anksčiau buvo gana lengvai išgydomos skiriant antibiotikus, tampa vis didesniu iššūkiu kovoje dėl paciento sveikatos ar net gyvybės. Savo ruožtu, Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad antibakterinis atsparumas yra viena iš didžiausių grėsmių pasaulio gyventojų sveikatai.
Tuo metu Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai plačiai skleidžia informaciją, kokį pavojų kelia neatsakingas antibiotikų vartojimas. Dalinasi naujovėmis su miesto bendruomene, edukuoja visuomenę, nes mato poreikį ir būtinybę.
„Mokyklose dirbančios biuro visuomenės sveikatos specialistės dirba su mokiniais ir vykdo šviečiamąjį darbą aiškindamos apie bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, kaip jis susikuria, kaip atsakingai reikia vartoti antibiotikus. Priešingu atveju, ligą sukėlusios bakterijos, esančios mūsų organizme, gali tapti atsparios šiems vaistams“, – teigė V. Vaičekonienė ir pridūrė, kad Biuro specialistai dirba ir su suaugusiais – organizuoja mikroorganizmų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tema seminarus ir paskaitas.
Deja, tarp Europos Sąjungos šalių kol kas Lietuva yra viena iš „pirmaujančių“ tiek bendru sergamumu tuberkulioze, tiek sergančiųjų daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze skaičiumi. Daugiausiai TB atvejų fiksuojama Rumunijoje. Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva yra panašiame lygyje. Europos regione blogiausia padėtis sergamumo TB prasme yra Rusijoje, Ukrainoje, Rumunijoje ir Turkijoje.
Ligai amžius nesvarbus
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, atliekantys epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, surenka iš atvira tuberkulioze sergančių asmenų išsamią informaciją apie užsikrėtimo aplinkybes ir apie asmenis, su kuriais turėjo sąlytį.
Specialistai informuoja asmenis, turėjusius artimą sąlytį, apie priemones, kurias jiems būtina atlikti (sveikatos būklės stebėjimas, patikrinimas dėl tuberkuliozės) ir kontroliuoja, kad jos būtų įvykdytos, o ištyrimą pagal kompetenciją atlieka šeimos gydytojas, gydytojas pulmonologas arba vaikų pulmonologas. Taip pat NVSC specialistai periodiškai informuoja visuomenę tuberkuliozės tema, atkreipiant dėmesį į apsisaugojimo nuo tuberkuliozės būdus. Informavimas vykdomas įvairia forma: mokymų, pranešimų, filmukų ir kt.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Dovilės Brajinskienės duomenimis, šių metų sausio-lapkričio mėn. Panevėžio apskrityje užregistruoti 42 kvėpavimo organų tuberkuliozės atvejai. Susirgo 31 vyras ir 11 moterų. Panevėžio mieste registruoti 8 atvejai, Panevėžio rajone – 10 susirgimų.
Pasak D. Brajinskienės, tuberkulioze gali susirgti bet kas, tačiau dauguma žmonių, sergančių šia liga (apie 90 proc.), yra suaugę ir tarp vyrų atvejų yra daugiau nei tarp moterų.
„Latentinė tuberkuliozės infekcija – t. y. būsena, kai užsikrėtus žmogus neserga tuberkulioze ir nėra užkrato šaltinis kitam asmeniui, tačiau turi didesnę riziką ateityje susirgti šia liga. Latentinė tuberkuliozės infekcija labiausiai progresuoja tarp mažų vaikų (iki 2–5 m., nes mažų vaikų ląstelinis imunitetas kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu yra nepakankamai subrendęs). Rizika susirgti tuberkulioze užsikrėtus tuberkuliozės bakterija šiek tiek sumažėja 5–10 metų amžiuje. Paauglystės laikotarpiu rizika vėl padidėja. Latentinė tuberkuliozės infekcija greičiau progresuoja tarp jaunų suaugusiųjų bei asmenims virš 60 metų, – teigė D. Brajinskienė ir pateikė duomenis: – Panevėžio apskrityje 2022 m. daugiausiai sirgo 45–54 m. asmenų – 12 atvejų ir 55–64 m. – 11 atvejų. Daugiausia susirgimų registruojama asmenims, priklausantiems rizikos grupei“.
Pavojus rizikos grupei
Paklausta, kas turi didžiausią riziką užsikrėsti šia liga, D. Brajinskienė paaiškino, kad sveikam organizmui pavojinga ne atsitiktinė tuberkuliozės mikobakterijų (TM) dozė, o daugkartinis masyvus bakterijų patekimas į organizmą, t. y. pavojinga tiems, kurie ilgą laiką praleidžia kartu (gyvena, dirba, mokosi ir pan.) su ligoniu bei bendrauja mažesniu nei 1 metro atstumu.
„Užsikrėsti ir susirgti tuberkulioze didžiausią riziką turi rizikos grupei priklausantys asmenys (sergantys onkologinėmis ligomis, patyrę skrandžio ar žarnų rezekciją (pašalinimą), taip pat sergantys cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų nepakankamumu, priklausomi nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų, užsikrėtę ŽIV ir kt.)“, – sakė D. Brajinskienė.
Apsauga – skiepai
Anot vedėjos, tuberkuliozės sukėlėjas perduodamas oro lašeliniu (aerozoliniu) būdu, kai sergantis atvira plaučių tuberkulioze asmuo skrepliuodamas, kosėdamas, čiaudėdamas, garsiai kalbėdamas, dainuodamas, dažniausiai iki 1 metro atstumu aplink save paskleidžia sukėlėjus, kuriuos sveikas žmogus įkvepia.
Ankstyvas tuberkuliozės ligos išaiškinimas (diagnostika) ir nuoseklus gydymasis gali padėti ne tik pacientui, bet ir užkirsti kelią infekcijos plitimui visuomenėje.
Svarbi tuberkuliozės profilaktikos priemonė – skiepijimai BCG vakcina, kuri apsaugo mažus vaikus nuo itin sunkių tuberkuliozės formų. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijami naujagimiai 2–3 dieną po gimimo.
Be to, pasak vedėjos, labai svarbu profilaktiškai tikrintis sveikatą, atlikti tuberkulino testą – vaikams iki 7-erių metų amžiaus ir rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Taip pat, itin svarbu laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos, pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu, jų švara. Visavertė mityba, grūdinimasis, buvimas gryname ore, darbo ir poilsio režimo užtikrinimas bei teigiama psichologinė aplinka – priemonės, stiprinančios imunitetą ir padedančios apsisaugoti nuo šios ligos.
Paklausta, ar viešose vietose dėvint apsaugines veido kaukes jos padėtų apsisaugoti nuo tuberkuliozės, D. Brajinskienė paaiškino: „TM platinimo tikimybė sumažėja, jeigu atvira plaučių tuberkulioze sergantis ligonis dėvi medicininę kaukę, kurios sulaiko sergančiųjų iškvepiamame ore esančius tuberkuliozės sukėlėjus. Sveikatos priežiūros darbuotojams, teikiantiems paslaugas sergantiems tuberkulioze, rekomenduojama dėvėti respiratorius“.
Ligą išduoda simptomai
Į klausimą, kokie simptomai išduoda, kad žmogus gali būti užsikrėtęs tuberkulioze, D. Brajinskienė atsakė: „Užsikrėtę asmenys savo organizme turi TM, bet jos nėra aktyvios ir nesukelia ligos. Užsikrėtęs, bet nesergantis tuberkulioze asmuo neturi jokių požymių, jaučiasi normaliai, neužkrečia TM kitų žmonių. Tokiam asmeniui dažniausiai būna teigiamas odos testas, tačiau normali krūtinės rentgeno nuotrauka ir skreplių tyrimas. Aktyvia tuberkuliozės liga, kuri yra užkrečiama, sergantiems pacientams gali pasireikšti bendrieji simptomai, tokie kaip karščiavimas, nuovargis, apetito stoka ir svorio netekimas, nuolatinis kosulys bei kosulys krauju, sergant pažengusia liga. Tačiau kai kurie pacientai, sergantys aktyvia TB, gali būti besimptomiai – t. y. subklinikinė tuberkuliozė“.
Vedėja sako, kad tuberkuliozės infekcija yra ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų dėl pilnai nesusiformavusio imuniteto. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2020 m. pasaulyje tuberkulioze susirgo 9,9 mln. žmonių.
Nepaisant to, kad liga yra išvengiama ir išgydoma, kiekvienais metais nuo tuberkuliozės miršta 1,5 mln. žmonių.
