Paviešinta naujausia JT klimato ataskaita ir gerų žinių joje nėra: vyksta klimato krizė ir ji jau kelia grėsmę milijardams žmonių.
Jei pasaulio lyderiai ir iškastinio kuro milžinai nedelsdami nesiims reikalingų veiksmų, tuomet, tikėtina, kad mūsų planeta į klimato žlugimą pasiners dar greičiau, nei manyta anksčiau, kas kančią sukeltų didesnei pasaulio populiacijos daliai.
Ataskaita, kurią parengė Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), žinoma kaip II darbo grupės ataskaita, „Klimato kaita 2022: poveikiai, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“ (angl. Climate Change 2022: Impacts, Adaptation, and Vulnerability), buvo paskelbta pirmadienį, vasario 28 d., po to, kai ją patvirtino 195 narių vyriausybių atstovai.
Tarp 3,3 ir 3,6 milijardų žmonių, kas sudaro 42 proc. dabartinės pasaulio populiacijos, gyvena vietovėse, kurios yra laikomos labai pažeidžiamomis klimato kaitos poveikiui.
Jei planeta susidurs su globalių vidutinių temperatūrų kilimu, 1,5°C laipsnio viršijančiu priešpramoninės revoliucijos lygius, o tai, remiantis dabartinėmis tendencijomis, atrodo vis labiau tikėtina, tuomet pasaulis susidurs su didesniais negrįžtamais klimato kaitos padariniais, tokiais kaip, išaugusios karščio bangos, sausros, potvyniai ir kita.
Dėl to milijonai, o gal net milijardai žmonių šiame amžiuje gali susidurti su labai realia maisto ir vandens trūkumo galimybe.
„Per savo gyvenimą mačiau daugybę mokslinių ataskaitų, tačiau nieko panašaus į tai,“ – pareiškime sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterres.
„Šiandieninė IPCC ataskaita yra žmonių kančių atlasas ir smerkiantis kaltinimas dėl nesėkmingo vadovavimo klimato kaitos srityje,“ – sakė jis.
„Beveik pusė visos žmonijos gyvena pavojaus zonoje – jau dabar. Daugybė ekosistemų yra atidūrusios visiškoje aklavietėje – jau dabar. Nekontroliuojama anglies tarša verčia pažeidžiamiausius pasaulio žmones žygiuoti tiesiai į sunaikinimą – jau dabar,“ – aiškino Guterres. „Faktai yra neginčijami. Toks lyderystės atsisakymas yra nusikaltimas.“
Taip pat akivaizdu, kad žmonės ir ekosistemos, mažiausiai gebantys susidoroti su šiais milžiniškais pokyčiais, pavyzdžiui, vaikai ir moterys, čiabuvių bendruomenės ir mažiau išsivysčiusios valstybės „Pasaulio pietuose“, jau sulaukia didžiausio smūgio.
Šiuo metu IPCC patvirtina, kad iki 2030 metų emisijos turi būti sumažintos 45 proc., o nulinių emisijų lygis turi būti pasiektas iki 2050 metų. Vis dėlto, pagal dabartinius įsipareigojimus, numatoma, kad per artimiausią dešimtmetį pasaulinės emisijos padidės beveik 14 proc.
Pagrindinė žinutė yra skirta pasaulio lyderiams, iškastinio kuro milžinams ir didiesiems bankams: mažiau kalbų, daugiau darbų
Pasaulis turi greitai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir imtis spartesnių veiksmų, kad prisitaikytų prie klimato kaitos, jei tik norime išvengti vis didėjančio gyvybių, biologinės įvairovės ir infrastruktūros praradimo.
Praėjusių metų pabaigoje vykusiose „COP26“ klimato derybose pasaulio lyderiai davė daug drąsių pažadų, tačiau ši ataskaita aiškiai parodo, kad ši retorika turi būti kuo greičiau atspindėta realiais, konkrečiais veiksmais.