Kanadietė gali būti pirmoji pacientė, kuriai buvo oficialiai diagnozuota, kad ji kenčia „nuo klimato kaitos“.
Dr. Kyle Merritt, greitosios medicinos pagalbos gydytojas iš Nelsono, Britų Kolumbijoje, „Glacier Media“ sakė, kad 70 metų amžių perkopusi pacientė į skubiosios pagalbos skyrių „Kootenay Lake Hospital“ ligoninėje atvyko 2021 m. birželio mėnesį, kuomet Ramiojo vandenyno Šiaurės vakarų regioną alino beprecedentė karščio banga, rašo iflscience.com.
Tuo laikotarpiu Kanadai susidūrus su rekordinėmis temperatūromis į ligonines ėmė plūsti daug pacientų.
Be svilinančio karščio sukelto išsekimo ir dehidratacijos, regioną taip pat uždengė iš miškų gaisrų, įpliekstų audros žaibų, kylantys dūmai, paskatinę kvėpavimo takų ligų antplūdį.
Vienos konkrečios pacientės atveju, anot Dr. Merrit, buvo akivaizdu, kad jos simptomai pablogėjo dėl aplinkos sąlygų, kurios formavosi aplink ją.
„Ji serga diabetu. Ji turi tam tikrą širdies nepakankamumą… ji gyvena namelyje ant ratų, be oro kondicionieriaus,“ – „Glacier Media“ sakė Dr. Merritt.
„Visos jos sveikatos problemos pablogėjo,“ – sakė jis.
Merritt priėmė sprendimą diagnozės įrašuose įrašyti „klimato kaitą“.
Be drąsaus pareiškimo, jis tiki, kad buvo svarbu tiesiogiai identifikuoti pagrindinę jos ligos priežastį, praktiniu požiūriu.
„Jei nenagrinėsime pagrindinės priežasties, o tik gydysime simptomus, tuomet atsilikinėsime vis labiau ir labiau,“ – aiškino jis. „Taip aš bandau tiesiog… apdoroti tai, ką matau. Mes esame skubiosios pagalbos skyrius, mes prižiūrime visus, nuo labiausiai privilegijuotų iki pačių pažeidžiamiausių, nuo lopšio iki kapo, mes matome visus. Ir yra sunku matyti to veikiamus žmones, ypač labiausiai pažeidžiamus mūsų visuomenės narius. Tai apmaudu.“
Nors tai gali būti pirmas toks atvejis Kanadoje, tačiau yra daug įrodymų, rodančių, kad klimato kaita jau daro poveikį žmonių sveikatai visame pasaulyje – nuo širdies ir kraujagyslių bei infekcinių ligų iki sužalojimų ir mirčių, sukeltų ekstremalių oro sąlygų.
Globalioms temperatūroms toliau kylant, šios grėsmės tik intensyvės. Šių metų pradžioje daugiau nei 230 sveikatos ir medicinos žurnalų paskelbtame vedamajame straipsnyje teigiama, kad viršijus 1,5 °C pasaulinio atšilimo ribą, kyla katastrofiškos žalos sveikatai rizika.
„Sveikatai jau kenkia globalios temperatūros kilimas ir gamtos pasaulio destrukcija, o į tokią padėtį sveikatos specialistai dėmesį atkreipti bandė ištisus dešimtmečius,“ – rašė tyrimo autoriai. „Mokslas yra vienareikšmiškas; pasaulinis temperatūros padidėjimas1,5°C, palyginti su priešindustriniu vidurkiu, ir besitęsiantis biologinės įvairovės nykimas gali sukelti katastrofišką žalą sveikatai, kurios nebus įmanoma pakeisti.“
„Didžiausia grėsmė pasaulinei visuomenės sveikatai yra nuolatinis pasaulio lyderių nesugebėjimas išlaikyti pasaulinės temperatūros kilimo žemiau 1,5°C ir atkurti gamtą,“ – užbaigė redaktoriai.
Pastangos oficialiai skelbti su klimatu susijusias aplinkosaugines problemas, sietinas su žmonių mirtimis, įgauna pagreitį.
Praėjusiais metais reikšmingo tyrimo metu 9 metų mergaitė iš Londono Ella Kissi-Debrah tapo pirmuoju žmogumi Jungtinėje Karalystėje, kurios mirties liudijime oficialiai buvo įrašyta oro tarša.
Tais pačiais 2020 metais „The Lancet Planetary Health“ paskelbtame tyrime teigiama, kad per paskutinį dešimtmetį perteklinis naujų, su karščiu susijusių, mirčių skaičius yra mažiausiai 50 kartų didesnis, nei jis yra oficialiai fiksuojamas mirties liudijimuose, dėl ko mokslininkai kėlė diskusijas, kad klimato kaita turėtų būti pripažįstama mirties liudijimuose.