Remiantis dviem tyrimais, paskelbtais žurnale „Science“, net jei valstybės finansuos masines valymo pastangas ir smarkiai pagerins atliekų valdymo infrastruktūrą to nepakaks išgelbėti Žemės ekosistemas nuo plastiko taršos.
„Mes paprasčiausiai sukuriame per daug plastiko atliekų, kad galėtume su jomis susitvarkyti naudodamiesi dabartine atliekų valdymo infrastruktūra ir galiausiai mums pritrūks žemės, kurioje galėtume įrengti sąvartynus,“ – rašė ekologė Stephanie Borrelle, tyrėja iš Toronto universiteto.
Plastiko tarša yra auganti daugelio planetos ekosistemų problema. Nuo salų rifų iki jūrų gelmių slėnių ir poliarinių ledynų bei aukščiausių pasaulio viršukalnių – plastiko dalelės, mažos ar didelės, yra aptinkamos visur.
Ir kalbama ne tik apie ekosistemas. Mokslininkai mikroplastiko aptiko dešimčių gyvūnų rūšių virškinimo traktuose. Mažytės plastiko dalelės atrandamos net ir žmonių organuose.
Kadangi vanduo surenka, perneša ir koncentruoja plastiko taršą, dėl to tiek gėlo vandens, tiek jūrinės ekosistemos yra atsidūrusios didžiausiame pavojuje.
Kad būtų geriau suprastas problemos mastas ir nustatyta, kaip žmonės gali su ja kovoti, mokslininkai apjungė šalies lygmens atliekų susidarymo ir populiacijos augimo duomenis, kartu atsižvelgiant ir į besikeičiančius plastiko naudojimo įpročius, taip siekiant apskaičiuoti pasaulinį plastiko atliekų susidarymą iki 2030 metų.
„Kad apskaičiuotume kiekius, kurie patenka į upes, ežerus ir vandenynus, mes sukūrėme modelį, numatantį plastiko atliekų proporciją, kuri nėra sutvarkoma… kuri labiausiai tikėtina, kad atsidurs pagrindiniuose vandens keliuose,“ – sakė Borrelle, viena iš naujojo tyrimo vadovaujančiųjų autorių.
Vėliau mokslininkai pažvelgė į skirtingų šalių įsipareigojimus skirtingiems plastiko taršos problemos sprendimams įgyvendinti, tarp kurių ir atliekų mažinimas, atliekų valdymas ir valymo pastangos.
Analizė atskleidė, kad net ir ryžtingos pastangos mažinti, geriau suvaldyti ir valyti atliekas, nesumažins tolesnės iš iškastinio kuro pagaminamo plastiko (angl. virgin plastic) gamybos.
Todėl mokslininkai perspėja, kad ekosistemos toliau susidurs su didėjančia plastiko tarša.
„Mes jau dabar visose ekosistemose matome plataus masto taršą plastiku, nuo vandenynų gelmių iki polių, kalnų viršūnių ir laukinės gamtos, kur fiksuojamas toksikologinis poveikis ne tik tiesiogiai to veikiamai laukinei gamtai bet ir žmonėms,“ – sakė Borrelle. „Plastikui suirti prireikia ilgo laiko, taigi jis paprasčiausiai toliau kaupsis ir irs į mikroplastiko daleles.“
Šios išvados tikrai nėra priežastis Žemei pasiduodi plastiko antpuoliui. Priešingai, mokslininkai viliasi, kad jų atradimai įkvėps valstybes įsipareigoti gaminti mažiau plastiko, finansuoti valymo pastangas ir stiprinti atliekų valdymo infrastruktūrą.
„Plastiko ekonomika turi būti apversta aukštyn kojomis,“ – sakė Borrelle. „Šiuo metu plastiko gamintojai – naftos chemijos pramonės sektorius, yra subsidijuojami gaminti vadinamąjį „virgin plastic“ plastiką ir skiria dideles investicijas į infrastruktūrą, kad praplėstų savo gamybos pajėgumus. Tai atvedė prie to, kad iš iškastinio kuro pagaminamo plastiko kaina yra mažesnė, nei perdirbtų medžiagų.“
Anot tyrėjų, reikėtų nutraukti iškastinio kuro subsidijas, kad būtų įmanoma sumažinti iš iškastinio kuro pagaminamo plastiko lygius iki valdomo lygmens.
„Mums taip pat reikės patobulinti atliekų valdymą, tačiau, deja, bet kol mes toliau naudosime plastiką, tol dalis jo atsidurs aplinkoje, taigi bet kurios strategijos dalimi turi tapti ir atliekų valymo pastangos,“ – sakė Borrelle.