Degalai iškart po Naujųjų ėmė brangti ir kada nusistovės daugmaž galutinės jų kainos, kol kas neaišku. Degalus jau brangina akcizai ir dar gali išbranginti konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
Ekonomistų teigimu, Lietuvoje degalai sudaro vidutiniškai beveik 7 proc. visų gyventojo išlaidų, o tai reiškia, kad benzino ar dyzelino pabrangimą lietuviai savo kišenėmis jaučia skaudžiau nei kiti europiečiai.
Kainos degalinėse jau šovė į viršų, tik skirtingose vietose skirtingu greičiu. Brangina benziną ir dyzeliną nuo šio mėnesio įsigalioję didesni akcizai. Bet dalis vairuotojų naujų skaičių sako nepastebėję, nes neseka jų – esą bet kokiu atveju nepirkti degalų neišeina.
„Kaina buvo 1,19, dabar 1,21, 1,23… Savaitgaliais pigiau būna, tai bandome savaitgalį piltis. Bet dabar pabrango truputį. Viskas pabrango: cigaretės, alkoholis – dabar viskas brangsta, ne pinga“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja kalbintas vaikinas.
Degalinių tinklų atstovė sako, kad akcizas visada iš karto įsikalkuliuoja į galutines kainas. Šias fiksuojančio portalo duomenimis, nepabrango praktiškai kol kas tik suskystintosios dujos.
„Degalinės reagavo iš tikrųjų labai skirtingai. Mažosios degalinės keitė labai nedaug kainą, sakyčiau, iki 2 centų. Tačiau didieji tinklai kėlė gerokai daugiau, tai yra 4–5 centais“, – tvirtina „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
„Viskas priklauso nuo to, kiek, sakykime, įmonė turi degalinėje atsargų. Bet degalai, kurie išvažiuoja iš terminalo sausio 1 d., viskas, jie jau yra brangesni. Ir, sakykim, jeigu degalinės neturi terminalo arba perka tiesiogiai ne iš mūsų gamintojo „Orleno“, tai iš esmės nuo sausio 1 d. tos kainos jau yra didesnės“, – teigia Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė.
Tačiau galima ir antra degalų brangimo banga. Jau gruodį ėmusias kilti pasaulines žaliavinės naftos kainas gali staigiai išpūsti JAV ir Irano konfliktas.
„Įtampa regione, kur yra išgaunama didžiausias kiekis naftos, iš tikrųjų atsiliepia ir žaliavinei naftai, o po to atitinkamai mes tai pajaučiame per savo kišenę, pildamiesi degalus, turbūt ir pirkdami maisto produktus“, – aiškina A. Vizickas.
Degalai lemia transportavimo kaštus, todėl, anot ekonomistų, paprastai daugiau ar mažiau pabrangina daugelį prekių. Be to, šiuo metu dar ir padidėjo minimali alga, pabrango elektra. O ir vien patys degalai lietuvių kišenei turi didesnį svorį nei kitiems europiečiams.
„Lietuva šiuo metu užima trečią vietą ES pagal vartotojų išlaidų dalį degalams ir jų svorį visoje išlaidų struktūroje. Tai šiuo metu standartinis Lietuvos vartotojas degalams išleidžia maždaug 6,5 proc. savų išlaidų, tai yra gerokai daugiau negu euro zonos vidurkis, kuris siekia apie 4,3 proc. Ir tai reiškia, kad, kai brangsta degalai, kai kyla naftos kaina, tai Lietuvą statistiškai paveikia šiek tiek labiau negu kitas ES“, – sako „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistai sako, kainų pokyčio klausimas aktualus bus turbūt visą pirmąjį šių metų ketvirtį. Bet dabar degalų brangimą iš tikrųjų gali pamatyti ne visi, mat degalinių apyvartoms, kaip ir visam kitam verslui, sausis yra štilio mėnuo. Mažiau degalų perka ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.